Geram vaikui užauginti vieno žmogaus neužtenka – reikia viso kaimo
Tikriausiai daugeliui sunku patikėti tuo, kad dalis vaikų Lietuvoje niekada gyvenime nėra matę Vilniaus, Baltijos jūros ar lankęsi kino teatre. Tačiau sunkiau besiverčiančių šeimų vaikai turi gerokai mažiau galimybių edukacijai, kultūrai ar kelionėms. Nuolat atsiranda žmonių, siekiančių šiems vaikams padėti. Vieną jų, grafinį fasilitatorių Žilviną Mažeikį, gražią rudens dieną pakvietusį 10 sunkiau gyvenančių vaikų atvykti į Vilnių, kalbina LVJC Skanios studijos „Jaunasis kulinaras“ vadovė Žydrūnė Markevičiūtė.
Žilvinai, kaip kilo ši mintis?
Kelionės – svarbi patirtis jauname amžiuje. Jos padeda pažinti kitokį pasaulį nei namų aplinka, skatina svajoti, siekti daugiau. Mano paties pasaulio suvokimui svarbios buvo pirmosios išvykos į užsienį, kuomet daug galvoje susikurtų mitų sugriuvo, pavyko išlaisvėti iš išorinių ir vidinių apribojimų.
Vieno vakarėlio metu su draugais diskutavome apie skurdą ir būtinybę mums visiems prisidėti jį mažinant. Kaip sako afrikiečių patarlė, geram vaikui užauginti reikia viso kaimo. Taip ir mums kilo mintis padėti sunkiau gyvenančių tėvų vaikams pamatyti Vilnių, įkvėpti juos drąsiai svajoti ir siekti savo tikslų.
Fotografė Evgenia Levin.
Su kokiais lūkesčiais vaikai atvyko į sostinę?
Maniau, kad įdomiausia programos dalis vaikams bus filmo žiūrėjimas – buvau užsakęs individualų edukacinio kino seansą. Atrodė savaime aišku, kad vaikams patinka animacija. Pasirodo, laukiamiausia dalis buvo pasivaikščiojimas po Vilniaus senamiestį. Vaikai džiūgavo galėdami pamatyti Mažvydo biblioteką, Seimo rūmus, katedrą, Gedimino pilį, Prezidentūrą, Jonų bažnyčios varpinę. Viena mergaitė sakė, kad jaučiasi tarsi filmuotųsi kino filme – viską yra mačiusi daugybę kartų per televizorių, tačiau tuo pačiu tai atrodė labai tolima, tarsi ne Lietuva.
Kas labiausiai juos nustebino Vilniuje?
Kadangi Vilniuje vaikai lankėsi pirmą kartą, juos stebino beveik viskas. Iš prigimties smalsūs jie man uždavė tūkstančius klausimų: Kodėl negalima užeiti į Seimo rūmus neužsiregistravus? Ar Dalia Grybauskaitė yra Prezidentūroje, ar išvykusi? Kodėl Dailės akademijos studentų darbai eksponuojami akvariume? Kokio ploto yra Katedros aikštės grindinys? Ar aukštai gali pakilti dronas?
Paprastai aš bendrauju su vyresnio amžiaus vaikais ir jaunuoliais, todėl mano svečių klausimai ir teiginiai nuolatos stebino ir mane patį. Likau išpūtęs akis, kai jie pasakojo, jog užaugę nori būti streameriais ir vlogeriais, svajoja išmokti ispanų kalbą, nes kalbant anglų ir ispanų kalbomis galima surinkti daugiausiai followerių per Youtube ir pan.
Ar ateityje palaikysi ryšį su Vilnių aplankiusiais vaikais?
Dar prieš atvykimą susirašinėjome su socialine darbuotoja ir seniūnijos atstovais. Vaikai, prieš atvažiuodami į Vilnių, turėjo padaryti po gerą darbelį savo bendruomenei. Vieni grėbė lapus, kiti rinko šiukšles, treti sakė komplimentus savo mokytojams – darė kas ką sugalvojo. Didelė jų dalis ir ateityje ketina imtis panašių iniciatyvų bendruomenės labui. Man įdomu, kaip jiems seksis, todėl ryšys išliks. Paskutinėmis žiniomis, kitą dieną po viešnagės Vilniuje teko organizuoti neplanuotą klasės valandėlę, kad vaikai galėtų savo draugams apie kelionę pasakoti.
Kokie tolimesni planai?
Kai pasakiau, kad organizuosiu tokią kelionę, prie jos spontaniškai prisidėjo daug žmonių. Ačiū LVJC Skanios studijos „Jaunasis kulinaras“ vaikams, kurie visus pavaišino pačių gamintais saldumynais. Juos ragavome užkopę į Gedimino pilį bei kelionės namo metu.
Kuomet aplinkui tiek daug palaikymo, galiu drąsiai sakyti, kad bus dar viena kelionė.
Ačiū, Žilvinai 😊
© Lietuvos vaikų ir jaunimo centras
Paskelbta: Spalio 16, 2017
