Japonijos kultūroje ieškokite grožio netobulume
Tekančios saulės šalis – būtent tokiais žodžiais pirmiausia daugelis apibūdintų Azijos rytuose įsikūrusią Japoniją. Šalį, žavinčią savo išskirtine gamta, pasiekimais elektronikos srityje, o ypač savita kultūra, kurią pažinti kitos tautybės atstovams nėra taip paprasta. Nors Lietuvoje vyksta įvairūs tarptautiniai projektai, tačiau apie tikrąjį Japonijos kultūros grožį ir subtilumą, ypač susijusį su filosofija, vis dar mažai kam žinoma. Tikėtina tam įtakos turi pačiai kultūrai būdingas santūrumas ir didelis Vakarų šalių dominavimas.
„Wabi-Sabi“ tradicinėje Japonijos kultūroje
Pasidalinti mintimis apie tai, kas yra svarbiausia Japonijos kultūroje, sutiko Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje žmona Michiko Shigeeda. Visai neseniai pasibaigusiame Lietuvos vaikų ir jaunimo centro kartu su Japonijos ambasada Lietuvoje organizuotame projekte „Wabi-Sabi tobulumas netobulume“, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Lietuvos moksleivių bei pedagogų supratimo apie Japonijos kultūrą didinimui, tolerancijos ir kūrybiškumo skatinimui, ji demonstravo arbatos ceremoniją.
Wabi-Sabi – užima ypač reikšmingą vietą Japonijos kultūroje. „Wabi-Sabi yra viena iš japoniškų estetikos suvokimo formų, kurios principai reiškia kažką paprastą ir tylų“, – sako Michito Shigeeda ir priduria, – iš tikrųjų Wabi ir Sabi yra dvi atskiros koncepcijos, bet dabar jos dažniausiai naudojamos kartu.“
M. Shigeeda paaiškina, kad ypač Japonijos tradicinėje kultūroje, tokioje kaip arbatos ceremonija ar ikebana, Wabi-Sabi – grožio paieškos netobuluose dalykuose – yra labai svarbu. „Pavyzdžiui, arbatos ceremonijos metu dažnai naudojami netobulo apskritimo arbatos puodeliai. Tas netobulas apskritimas primena tai, kad žmogus taip pat yra netobulas. Arbatos ceremoniją praktikuojantys žmonės, turi specialiai save palikti tokioje netobuloje aplinkoje, kurioje nieko nėra, ir mokytis surasti save, ir grožį. Tokiame netobulume surastas grožis vadinamas Wabi-Sabi“, – sako Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje žmona.
„Wabi-Sabi" svarbu ne prabanga, o tikrosios vertybės
Pasak M. Shigeeda, Japonijos kultūroje kitų tautybių žmonėms ypač reikėtų suprasti jos filosofiją – ne prabangos, o vertybių svarbą. „Pagal Wabi-Sabi filosofiją, – teigia M. Shigeeda, – japonai stengiasi surasti grožį ne prabangiuose dalykuose, o branginti iš kartos į kartą šeimoje perduodamus indus ir perduoti juos kitai kartai. Kultūra dažniausiai gimsta iš kasdienio gyvenimo, todėl daug kas nesiskiria tarp Japonijos ir užsienio kultūros. Bet kokios šalies žmonės myli ir brangina savo šalį.“
Japonijos ir Lietuvos kultūros turi panašumų
Jau apie pusantrų metų Lietuvoje gyvenanti Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje žmona pasakoja, kad Japonijos ir Lietuvių kultūros turi nemažai panašumų. „Manau, kad Lietuvos žmonės taip pat kaip ir japonai ar gal daugiau vertina tradicinę kultūrą ir myli gamtą. Tai įrodo faktas, kad Lietuvoje daug pastatų ar kitų objektų yra registruojami kaip pasaulinis paveldas, – sako M. Shigeeda ir priduria, – čia taip pat kontrastingi elementai, tokie kaip senstelėję daiktai ir prabangūs gražūs dalykai, veikia vienas kitą ir sukuria grožio sintezę“. M. Shigeeda sutinka, kad skiriasi Japonijos ir Lietuvos kultūrų formos, išraiškos būdai, tačiau estetikos ir filosofijos suvokimas, ir dvasia yra panaši.
Lietuviai noriai priima tradicines japonų veiklas
M. Shigeeda sako, kad lietuvių gyvenime pastebi nemažai Japonijos kultūros įtakos, kadangi pastarieji kasmet mėgaujasi sakurų žydėjimu, yra sukurta japoniškų sodų, parduotuvėse galima rasti arbatos ceremonijai skirtų puodelių, šluotelių ir kitų atributų. „Labai malonu matyti, kai pavasarį daug žmonių Lietuvoje susirenka mėgautis sakurų žydėjimu, simbolizuojančiu Japoniją. Sakura pradeda gausiai žydėti iš karto vienu metu, žydi tik apie savaitę, o po to žiedai pradeda kristi. Liūdnas jausmas ar apgailestavimas, psichologiškai dar labiau stiprina sakuros trumpalaikį grožį. Manau, kad Lietuvos žmonės, kurie labai myli gamtą, gerai supranta tokį estetikos suvokimą“, – dalinasi išmintimi M. Shigeeda.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, kad bendradarbiavimas su kitomis kultūromis praturtina naujomis žiniomis ir patyrimais, skatina toleranciją, ir visapusišką mąstymą. Džiugu, kad neseniai pasibaigusio projekto „Wabi-Sabi tobulumas netobulume“ metu Lietuvos moksleiviai bei pedagogai turėjo galimybę beveik pusę metų domėtis ir išbandyti įvairias Japonijos meno formas, susipažinti su jos kalba, tradiciniais kovos menais ir tokiu būdu tobulėti.
Paskelbta: Balandžio 6, 2017
