​Kūno kalbos skaitymas efektyvina bendravimą

Sakoma, kad žmogus žodžiais perteikia vos septynis procentus informacijos, kurią nori pasakyti kitam žmogui, visą kitą mums išduoda balso tonas, gestai ir kūno kalba. Ypač daug informacijos mums siunčia žmogaus kūno kalba, kuri apie mus pasako gerokai daugiau nei kartais patys to norime. Ką daryti, kad Jūsų kūnas atspindėtų Jūsų mintis? O gal kaip tik Jums kartais norisi apgauti pašnekovą ir savo kūnu siųsti tik teigiamus signalus, pvz., sukurti savimi pasitikinčio žmogaus įspūdį? Į šiuos ir kitus klausimus atsako kūno kalbą puikiai išmananti psichologė Lina Straukė.

Daug metų su vaikų ir paauglių grupėmis dirbanti Lina sako, kad kūno kalba – tai tik viena iš komunikacijos sričių, tačiau jai – pati įdomiausia: „Nors atrodo banalu gilintis į bendravimo subtilybes, nes tai darome nuo gimimo, tačiau kuo ilgiau dirbu, tuo labiau pastebiu, kad jaunoji karta komunikuoti moka vis mažiau. Nors iš šalies gali atrodyti, kad gyvai komunikacijai akių kontaktas, gestai, kūno kalba ir kt. yra tik mažos detalės, tačiau iš tikrųjų jos labai svarbios mūsų bendravimui.“ Psichologė pastebi, kad nors šiandieninis pasaulis sparčiai tobulėja ir viskas žengia į priekį, žinių kiekiai mūsų galvoje vis didėja, tačiau komunikacinėje srityje pastebima regresija. „Dirbdama su jaunimu pastebiu, kad neretai jiems tenka paprastais žodžiais paaiškinti banalius dalykus, kuriuos jie turėtų žinoti, tačiau nežino ir stebisi jais“, – sako Lina.

Ką išduoda žmogaus kūno kalba?

Kiekvieno žmogaus kūnas kalba ir tas, kuris geba skaityti kūno siunčiamus signalus, iš jo gali gauti labai daug informacijos. Pasak psichologės Linos, „Visų pirma, mūsų kūnas išduoda mūsų emociją, kurios mes paprastai nepasakome ir apie ją net nepagalvojam. Tad bendraudami su žmogumi, ypač jei mažiau jį pažįstame, tai iš kūno kalbos matome, ar žmogus jaudinasi, kiek jaudinasi, pvz., jei tai yra viešas pokalbis, galime įvertinti, kiek žmogus pasitiki savimi, kaip jaučiasi prieš auditoriją, drąsiai ar nelabai.“ Psichologės nuomone, kūno kabą naudinga išmanyti ir jaunimui, pvz., jei vaikinas ir mergina matosi pirmą kartą, tai kūno kalba gali labai daug išduoti apie jų reakciją į priešingą lytį. Juk visiškai skirtingai elgsis vaikinas, kuris labai dažnai kalbina merginas ir jam tai yra paprasta, ir visai kitaip elgsis tas, kuris tai daro retai – jis bus nedrąsus, priėjęs ir galbūt vos vos ištars kelis žodžius, o jo judesiai signalizuos nepasitikėjimą savimi. Net jei šitie vaikinai sakytų tą pačia frazę, jų kūno kalba padėtų įskaityti, kuris iš jų turi didesnę patirtį su merginomis. „Įdomu tai, kad kūno kalbą, mes skaitome intuityviai, net patys to nesuprasdami. Mūsų kūno kalba išduoda mūsų patirtį ir mes net nepagalvojame, kad nuolatos ją interpretuojam. Vienaip ar kitaip, visą laiką ji yra šalia“, – sako Lina Straukė.

Kaip prakalbinti savo vaiką?

Paauglystė – nelengvas etapas, kuris atneša iššūkių visai šeimai. Kartais tėvai skundžiasi, kad jų vaikai nenori kalbėtis, atsiriboja, į klausimus atsako trumpai ir lakoniškai. Ir čia tėvams gali pagelbėti kūno kalbos mokėjimas. Pasak psichologės Linos, nenori kabėtis dažniausiai tie paaugliai, kurie daug kartų jau buvo bandę kalbėtis ir dažnai tas nenoras atsiranda dėl to, kad, kai jie to norėjo, tėvai neturėjo tam laiko. Svarbu pagalvoti apie nenoro kalbėtis priešistoriją, nes kiekvienas vaikas, jei turi artimą kontaktą su tėvais, paprastai nori pasipasakoti. Ypač vaikai ir paaugliai nori kalbėtis, kai patiria sėkmę, tačiau suaugusieji ne visada rando laiko juos išklausyti ir tai jiems išduoda mūsų kūno kalba. „Klausiame vaiko, kaip tau sekėsi, o tuo metu gaminame valgyti, persirenginėjame grįžę iš darbo ir darome tokius dalykus, kurie vaikui pasąmoningai rodo, jog aš užduodu klausimą, bet ne iki galo domiuosi tavo atsakymu. Labai svarbu vaikais domėtis nuoširdžiai ir tuomet nebus to, kad vaikas visiškai nenorės su jumis kalbėtis“, – teigia Lina. Jei visgi nutiko taip, kad vaikas nenori kalbėtis, tai psichologė pataria stebėti, jo kūno kalbą, nes vaiko kūno kalba labai daug apie jį pasako. „Stebėkite, kuriuo metu Jūsų vaiko kūno kalba išduoda gerą jo nusiteikimą, pagaukite tą momentą, kuomet jam kažkas pasisekė, kad jis norėtų pasipasakoti ir tinkamai formuluokite klausimus – venkite uždarų klausimų, į kuriuos galima atsakyti trumpai „taip“, „ne“, „galbūt“. Geriau paprašykite papasakoti, kaip jam sekėsi, atsakius, tikslinkitės ir klauskite toliau, kad užsimegztų nuoširdus pokalbis“, – sako Lina.

Kūno kalbos išmanymo nauda

„Kiekvienas, kuris bent kiek domėjosi kūno kalba, žino, kad kūno kalba tai yra pagrindinis signalas suprasti, ką pašnekovas nori mums pasakyti, nes žodžiais mes pasakome tik 7 proc. informacijos“, – primena Lina. Visa kita yra kūno kalba, intonacija, gestai, kitaip tariant, kaip mes pasakome žinią. Pasak psichologės, mes kūno kalbai skiriame per mažai dėmesio, o ji iš ties yra svarbi, tad keletas jos patarimų, kodėl naudinga mokytis kūno kalbos.

• Domėkitės gestai, ką koks gestas reiškia. O apie mus kalba viskas: rankos, laikysena, kojų padėtis, pasisukimas į vieną ar kitą pusę, akių kontaktas ir kt. detalės, kurių visuma pasako labai daug.
• Žinodami kūno kalbos veiksmų reikšmes, galite sukurti geresnį savo įvaizdį, pvz., labiau pasitikinčio savimi žmogaus. Ir nors galima pagalvoti, jog taip egdamiesi meluosite sau ir kitiems, tačiau iš tikrųjų mes kūno kalbą labai sunkiai valdome ir vienas iš niuansų yra tas, kad jei mes nuolatos elgsimės taip pat, pvz., kontroliuosime savo laikyseną, būsime savimi pasitikinčio žmogaus pozoje ir pan., tai paveiks mus ir psichologiškai. Kitaip tariant, jeigu nuolatos būsite pasitempę, tiesia nugara, pasitikinčiai savimi stovėsite, laikui bėgant pradėsite tokiais jaustis.
• Jausmai turi atoveiksmį. Meluokite sau tol, kol ta emocija, kurios pageidaujate, įtikins Jūsų kūną. Laikui bėgant, tai, ką mes taisome, po truputėlį gerina mūsų savijautą, pvz., jei blogai jaučiatės, pabadykite tą dieną daugiau šypsotis ir suvoksite, kad Jūsų šypsena (juk ji irgi kūno kalba, kad ir nedidelė), kurią teigiamą emociją.

Žmonėms, kurie nori daugiau sužinoti apie kūno kalbą Lina veda seminarus. Šie seminarai padeda išmokti geriau atpažinti ir suprasti žmogaus kūno kalbą. Tai mokėti ypač naudinga tėveliams, nes padeda atpažinti vaiko kūno signalas. Jums bus lengviau prieiti prie vaiko ir užmegzti pokalbį, nes kūnas išduoda, kada žmogus pasirengęs kontaktui, o kada geriau jo nekalbinti. Kartais tėvai suklysta atlikdami spontaniškus veiksmus, pvz., nusprendę bendrauti su vaiku čia ir dabar, nuo šiol imti ir skirti jam daugiau dėmesio ir pan., bet neatsižvelgia, kad galbūt vaikas nėra tam pasirengęs ir nusiteikęs. Pasak psichologės Linos Straukės, tėvams reikia išlaukti to momento, kada kontaktas norimas iš abiejų pusių. ,,Mažos subtilybės, maži žingsniukai, kurie mums gali pasakyti, kad šiandien aš galiu eiti ir ieškoti to kontakto su vaiku, yra labai svarbios. Jei jo nėra, nes jūs mažai bendraujate, tada jau sunku ir pačią kūno kalbą skaityti, todėl reikia to mokytis“, − sako psichologė. Taip pat Linos vedamas seminaras padeda atsakyti tėvams į daugelį klausimų, pvz., kaip suprasti ir elgtis, jei Jūsų vaikas Jums meluoja, ką reiškia pokalbio metu nusukamas jo žvilgsnis ir pan.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, kad mokėti skaityti kūno kalbą yra labai naudinga, nes tai padeda žmogui lengviau komunikuoti ir suprasti kitus. O tėvai, kurie geba skaityti savo vaiko kūno kalbą, gali numatyti veiksmus ir taip apsaugoti savo atžalą nuo nemalonių situacijų.

Daugiau apie tai seminare KŪNO KALBOS GALIA: ar tikrai gerai pažįstame kūno kalbos siunčiamus signalus? (04.12)