DARNI MOKYKLA: Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos patirtis

Darni mokykla – tai ne tik darni aplinka, bet ir darnūs santykiai su bendraamžiais bei mokytojais, įsitikinusi Irena Jonelienė Garliavos (Kauno r. ) Antano Mitkaus pagrindinės mokyklos geografijos mokytoja.

Peržvelgę Ekologinio pėdsako tyrimo rezultatus mokykla pasirinko dvi darbo sritis – mobilumą ir rūšiavimą.

Kadangi vaikai gyvena išsibarstę po apylinkę, maždaug 10–15 km atstumu nuo mokyklos – per toli, kad vaikščiotų pėsčiomis, ypač rudenį ir žiemą – į pamokas įprastai juos vežioja tėvai. Mokykla kėlėsi sau tikslą pristatyti vaikams ir sudominti juos kitokiomis – sveikesnėmis judėjimo galimybėmis.

„Sveikesnes judėjimo galimybes vaikams pristatome, organizuodami judriąsias pertraukėles pamokų metu, savaitgalio žygius dviračiais ar šiaurietiškomis lazdomis, stovyklas su orientavimosi bei išgyvenimo gamtoje rungtimis atostogų metų“, – pasakoja I. Jonelienė. Geografijos mokytoja, bandydama įvertinti dalyvavimo programoje „Darni mokykla“ rezultatus, pastebi, jog pastaruoju metu atvykstančių į mokyklas dviračiais ženkliai padaugėjo. O po išgyvenimo gamtoje stovyklos pasikeitė daugelio požiūris į sveiką gyvenseną – tai atsiskleidžia ne tik gausesniu įsitraukiu į judriąsias veiklas, bet ir renkantis maistą, pirmenybę teikiant sveikesniajam.

Klabant apie veiklas rūšiavimo rodikliui pagerinti, vyresnieji vaikai mažesniesiems vedė rūšiavimo pamokėles. Šios veiklos rezultatas – ne visai toks, kokio tikėtasi, daugybę kartų pranokęs lūkesčius. „Vaikai suprato, jog ne tik su gamta, bet ir tarpusavyje, galima sugyventi darniai – jie labai susidraugavo, pasijuto atsakingi vieni už kitus, neišskiriant (kaip, deja, įprasta) vaikų iš socialiai remtinų šeimų. Darni mokykla – tai darnūs santykiai ir su gamta, ir tarpusavyje, ir su mokytojais bei mokyklos bendruomene“, – pastebi Irena Jonelienė.

„Vaikai tapo atviresni ir draugiškesni, labai pagerėjo jų santykiai su bendraamžiais ir mokytojais, sumažėjo patyčių. Pasitelkę ekologines veiklas ruošiame juos gyvenimui – kad jie mokėtų išgyventi dinamiškoje ir nuolat kintančioje aplinkoje“.

Paprastą ir šiltą – neformalų – bendravimą su vaikais Irena Jonelienė įvardino, kaip būtiną dalyką, norint vaikus sudominti prasminga veikla. „Pasitikėjimas vaikais, skatinant juos pačius generuoti idėjas ir jų siekti – užsidega juos, paskatina jų nori dalyvauti, veikti. Norų tiek, jog ne visus spėjame įgyvendinti“.

Vertindama darnaus elgesio įgūdžių ugdymo situaciją šalyje, I. Jonelienė pastebi, jog visos šalies mokyklos bei daugelis darželių organizuoja pažinti ir mylėti aplinką skatinančias veiklas, tačiau ne kiekviena parodo kitiems, ką padarę. Šis uždarumas kyla dėl pasitikėjimo tuo, ką darai – prasmės pajautimo stokos bei per menko įstaigos administracijos ar valdžios institucijų domėjimosi bei palaikymo. Švietimo sistemos kūrėjams derėtų glaudžiau bendradarbiauti su mokyklomis – susitikti ir kalbėtis su vaikais, ypač iš mažų, ant išgyvenimo ribos balansuojančių kaimo mokyklų; leisti jiems pasijausti svarbiais – lygiaverčiais, pajusti, kad tai, ką jie daro yra svarbu. Taip pat jiems patiems derėtų jungtis ir vykdyti socialinės atsakomybės iniciatyvas“.

Šį rugsėjį 20–24 d. projekto koordinatorės Miglės Čibisovės kvietimu, su kūno kultūros mokytoja Gintare Poškevičiene dalyvavome „Darnios Mokyklos“ projekto organizatorių seminare Olandijoje, Utrecht mieste. Seminare kalbėta apie miestiečių mobilumo organizavimą, problemas. Šio vizito metu lankėmės ne tik Utrecht savivaldybėje, bet ir mokyklose. Įgijome naudingos patirties ir gerų įspūdžių.

Tuo tarpu mokykloje vyko akcija "Diena be automobilio", kurią inicijavo mokinių komanda „Garliavos Žalieji.

Daugiau apie DARNIĄ MOKYKLĄ

X
Prenumerata