​Patyčios mokykloje? Viską galima išspręsti! (I dalis)

Patyčios – žodis, iššaukiantis įvairias diskusijas. Galima numatyti, kad jos egzistavo nuo pat žmonijos pradžios, tačiau bėgant laikui patyčios ne tik agresyvėja, įgauna įvairias formas, bet ir dažnėja. Šiandien tai tapo opia mūsų visuomenės problema, todėl pagaliau apie tai ne tik kalbama, bet ir stengiamasi užkirsti kelią netoleruotiniems veiksmams.

Mokykla – patyčių židinys?

Mokykloje didelė vaikų ir paauglių koncentracija, o kur daug vaikų, ten patyčių tikimybė. Ilgą laiką Lietuvoje buvo diskutuojama, kas yra patyčios, o kas ne? Į šį klausimą padeda atsakyti patyčių tyrimo pradininkas ir ekspertas prof. Dan Olweus, kurio teigimu patyčios tai tyčinis, pasikartojantis, agresyvus bendraamžių elgesys, nukreiptas į silpnesnį vaiką, siekiant jam sukelti fizinį arba emocinį skausmą^⃰. Vadinasi, trys aiškūs veiksniai rodo, kad mokiniai ne žaidžia, ne juokauja, o kenkia šalia esančiajam, todėl mokytojui turi būti labai budrūs ir stebėti, ar mokinio netinkamas elgesys su kitu asmeniu yra atsitiktinis, vienkartinis atvejis, ar pasikartojantis. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, ar tas elgesys yra toks, kuris kitam asmeniui yra nemalonus (fiziškai arba emociškai) bei palyginti mokinių jėgų pasiskirstymą – jei netinkamai besielgiantis mokinys yra pranašesnis (fiziškai ar emociškai), tai prieš Jūsų akis vyksta dalykai, kuriems būtina užkirsti kelią.

Siekiant efektyvių rezultatų kovoje prieš patyčias mokykloje labai svarbus veiksmų nuoseklumas ir sistemingumas. Geriausius rezultatus galima pasiekti tuomet, kai veikla vystoma trijuose lygiuose: mokyklos, klasės ir individuliame. Apie tai ir bus kalbama šiame straipsnių cikle. Pirmoje jo dalyje detaliau aptarsim tai, ką turėtų padaryti kiekvienos mokyklos bendruomenė, kad patyčios išnyktų arba jų rizika sumažėtų iki minimalaus skaičiaus.

Patarimai mokyklos bendruomenei

Pirmiausia, kiekviena mokykla turi pasidaryti reagavimo prieš patyčias planą, kurio laikydamiesi kurs mokyklos kovos prieš patyčias strategiją. Labai svarbu visiems bendruomenės nariams susitarti dėl vieningo elgesio pastebėjus patyčių atvejį. Plane reikia visiems suprantamai apsibrėžti taisykles, kurios paaiškintų, kas ir kaip turi būti informuotas apie netinkamą elgesį; kas, kur ir kada nagrinės įvykusį incidentą; kokių priemonių bus imamasi, siekiant išvengti incidentų ateityje ir pan. Kitaip tariant, turi būti numatyti aiškūs žingsniai, ką po ko reikia daryti pastebėjus patyčias.

Prieš kuriant strategiją būtina gerai suvokti esamą padėtį, todėl rekomenduojama atlikti tyrimą, kuris padėtų nustatyti, koks mokinių procentas patiria patyčias, kokia patyčių forma mokykloje populiariausia, kur paguodos ieško nuskriausti mokiniai, kokios pagalbos jie tikisi iš suaugusiųjų ir pan. Labai svarbu, jog tyrimas būtų atliekamas nuoširdžiai, klausimai būtų apgalvoti, klausinėjimo forma maloni (kad mokiniai norėtų atsakinėti nuoširdžiai ir suvoktų, jog ši apklausa dėl jų ar jų draugų saugumo). Tokį tyrimą mokykloje turi atlikti žmogus, kuriuo vaikai visiškai pasitiki. Taip pat būtina tyrimo sąlyga – konfidencialumas, tik jausdamiesi saugūs vaikai suteiks reikalingos informacijos.

Kaip dar vienas pasipriešinimo prieš patyčias žingsnis galėtų būti koordinacinės grupės įkūrimas, kuris padėtų užtikrinti, ar laikomasi numatyto veiklos plano, ar visi bendruomenės nariai vienodai reaguoja į patyčių atvejus, ar imasi atitinkamų veiksmų. Tokią grupę turi sudaryti skirtingų pareigų asmenys (kuo ji mišresnė tuo geriau). Tad koordinacinės grupės nariais gali būti mokiniai, mokytojai, administracijos darbuotojai. Labai svarbu, kad į jos veiklą įsitrauktų savanoriai, taip ji dirbs efektyviau. Informaciją koordinacinė grupė gali gauti raštu (taip mokiniams drąsiau), todėl rekomenduojama sukurti kovos prieš patyčias elektroninę pašto dėžutė, pastatyti kažkokią medinę dėžutę, į kurią mokiniai galėtų rašyti savo pastebėjimus, nusiskundimus. Taip pat koordinacinė grupė gali užsiimti ir mokinių stebėjimu pertraukų metu. Tai ypač veiksminga mažiesiems bendruomenės nariams, nes vyresnio mokinio vaikai neretai paklauso labiau nei mokytojo, todėl, kad jų pastabos būna netikėtos, bet verčiančios susigėsti dėl blogo elgesio.

Dar viena kovos prieš patyčias priemonės mokyklos lygmenyje galėtų būti įvairūs renginiai, projektai. Labai svarbu, kad šie renginiai būtų organizuojami nuoširdžiai, ne dėl to, kad to nori mokytojai, o dėl to, kad taip galima padėti kenčiančiam vaikui. Norint, kad renginys mokiniams būtų priimtinas, jie patys turi prisidėti prie jo organizavimo, pasiūlyti renginio formas, veiklas, kad jiems patiems būtų įdomu ir naudinga. Ypač efektyvu – kitų asmeniškai išgyventos istorijos išklausymas, galima pasikviesti buvusių mokyklos mokinių, kurie papasakotų savo išgyvenimus, pažiūrėti žinomų žmonių pasakojimų šia tema ir padiskutuoti, kaip jaučiasi tas, iš kurio tyčiojamasi ir kodėl to nereikėtų daryti.

Patarimų galima duoti daug, tačiau savo mokyklos mokinius geriausiai pažįsta jų mokytojai, tėvai. Tik bendradarbiaujant visiems drauge – mokytojams, mokiniams, tėvams – galima sukurti patį veiksmingiausią veiklos planą, padėsiantį sumažinti patyčių tarp mokinių skaičių. Pastebėjus, kad ne viskas veikia, kaip norėtųsi, nesibaiminkite jo keisti ir eksperimentuoti, juk viskas vardan gero tikslo – laimingų vaikų. Tad padėkite jiems jaustis saugiai.

Apie Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ 2017

Aštuntoji nacionalinė „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ 2017“ vyks kovo 20-26 dienomis.

Iniciatyvos autorius ir pagrindinis organizatorius – emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“.

Programa:
„Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ 2017“ programą rasite ČIA (iniciatyvos interneto svetainėje http://bepatyciu.lt/)

Dalyviai:
Kasmet prie iniciatyvos prisijungia didžioji dalis Lietuvos vaikų darželių, mokyklų, gimnazijų ir kitų organizacijų, kurios palaiko gyvenimo be patyčių idėją. Šios įstaigos savo bendruomenėje vykdo įvairias patyčių prevencijai bei jų stabdymui skirtas veiklas. Dalyvių sąrašą rasite ČIA.

Partneriai:
Patyčių problemą padeda spręsti ir susitelkę iniciatyvos partneriai bei iniciatyvą palaikančios organizacijos: Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, „Vaiko labui“, Paramos vaikams centras, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Lietuvos policija, „Vaikystės sodas“, Informacinių technologijų centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, „Langas į ateitį“, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos psichologų sąjunga, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, Kauno kino centras „Romuva“, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto psichologinė ir pedagoginė tarnyba, Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

Partnerių veiklas rasite ČIA