Kaip pastebi skaitmeninės komunikacijos ekspertas Tomas Nemura, perteklinis turinio vartojimas turi savų pasekmių – iš jo kyla blaškymasis, nesugebėjimas susikaupti bei koncentruoti dėmesio. Atlikti kiekvieną, kad ir nesudėtingą užduotį, trunka perpus ilgiau, o padirbėti rimčiau, susikaupus ilgesnį laiką tampa misija neįmanoma.
COVID-19 pandemijos metu gelbėjimosi ratu mokykloms tapęs nuotolinis ugdymas užmarštin keliauti, atrodo, neketina. Tėveliai, vaikai, mokytojai pradžioje įžiūrėję vien nepatogumus, šiandien jau diskutuoja apie žymiai platesnes jo panaudojimo galimybes. Kokias svarbiausias nuotolinio ugdymo pamokas atradome? Kaip jis galėtų praturtinti mokymo(si) procesą? Kuriose ityse jis būtų naudingas?
Iš visų vaiko pasirinkimų bent jau vienas turėtų būti judrus. Prasidėjus
karantinui daugelio gyvenimas tapo dar sėslesnis. Tam puikiai tinka šokis ir
gimnastika, susiejančios sportą ir menus, formuojančios taisyklingą laikyseną,
koordinaciją, stiprinančios visas raumenų grupes. Taip pat įvairios sportinės
veiklos, baseinas, stalo tenisas, komandiniai žaidimai. Judriosios veiklos
sutvirtina ne tik raumenis, tačiau ir būdą, ir ryžtą, reikalingą tikslų
siekimui.
Jei vaikas emociškai jautresnis, specialistų teigimu jam labiau tiks meninės
raiškos būreliai, kuriuose daugiau galimybių kūrybiškai atsiskleisti,
atsipalaiduoti – pavyzdžiui, tapybos, fotografijos, dramos, muzikos ir pan.
Meninės improvizacijos, beje, puikiai pakeičia žodžius, reikšiant emocijas,
troškimus, baimes. Ir šis raiškos būdas vaikams labai patinka.
Teatro būreliuose puikiai jaučiasi savo viduje netveriantys, viešumą
mėgstantys vaikai. Tačiau ši veikla puikiai tiks ir tiems, kam reikia
tobulinti viešojo kalbėjimo įgūdžius ar nugalėti scenos baimę.
Labai svarbu padėti vaikui pasirinkti būrelį, bet nepasirinkti už ją ar jį.
Tai ypač pabrėžia Lietuvos vaikų ir jaunimo centro ugdymo specialistai. Jei
vaikui, svajojančiam apie spalvas, molbertą ir teptukus, liepsite lankyti
baseiną (net jei tai ir labai sveika), vargu ar ji(s) jausis laiminga(s). Už
vaiką sprendimus priimti ir jų gyvenimą nugyventi besistengiantys tėveliai –
nemenkas iššūkis LVJC būrelių vadovams. Tačiau jie turi savų būdų, kaip su
mamų visažiniškumu kovoti.
Pastebėjusi smurtą prieš vaiko nuomonę ir valią, LVJC skanios studijos
„Jaunasis kulinaras“ vadovė Žydrūnė drąsina vaikus atvirai kalbėtis su savo
tėvais apie savo norus ir poreikius. Jei vaikui labai nedrąsu, ar tėvai jų
negirdi – iniciatyvą perima ir tarpininkės vaidmens imasi pati Žydrūnė.
„Tėvai, linkėdami tik gero, atima vaiko apsisprendimo laisvę ir pergalės
džiaugsmą, menkina jo savivertę, smalsumą, savarankiškumą. Jei vaikas tikrai
pats nežino, kokio būrelio norėtų, nuraminkite jį, kad nežinoti – tai visiškai
visiškai normalu, – pataria Žydrūnė. – Svarbu padėti vaikui atpažinti savo
poreikius ir išbandyti kelias veiklas, bet nemesti veiklos po karto, jeigu
nepatiko kaimynas“.
Prasidėjo rugsėjis, vaikai grįžta į mokyklas ir būrelius. Kaip greitai gyvą mokymąsi dalyvaujant pakeis nuotolinis šiandien niekas tiksliai pasakyti negali. Daugeliui tėvelių kyla klausimas, ar leisti vaikus į būrelius – muzikos, dailės, vokalo studijas, sporto ar šokio treniruotes?
Laimingiems vaikams, rodos, viskas einasi paprasčiau – jie auga greičiau, mokosi geriau, bendrauja lengviau, yra kur kas aktyvesni, jautresni, veiklesni. Pozityvumo, kūrybiškumo kiekvienoje gyvenimo situacijoje mokyklos dar nelankančius vaikus mokinanti LVJC pedagogė Ieva įsitikinusi, kad džiugiai priimti ir drąsiai spręsti gyvenimo iššūkius galima išmokti. Kaip tai padaryti?
Kaip tėvams užmegzti bei palaikyti artimą, atvirą, gilų ryšį su savo paaugliu vaiku? Neformaliojo ugdymo pedagogė Margo Karachanianc-Sirusienė įsitikinusi, jog teatre naudojami ugdymo metodai gali padėti tėvams tai padaryti.
Ko gero kiekvienam iš mūsų yra taip nutikę, kad, nesuvaldę savo jausmų, prikalbame aplinkiniams piktesnių dalykų, negu planavome ir dėl šių savo žodžių vėliau greičiausiai gailimės. Arba apėmus apatijai, tinguliui ar įsitraukus į naršymą internete, net nepradedame daryti to, ką norėjome padaryti. Visais šiais atvejais galima įžvelgti savitvardos stoką.
Net ir garsiausi plaukikai ne tokiais gimsta, o jais tampa. O mokėjimas plaukti nebūtinai turi tapti sportiniu gebėjimu, visų pirma tai – vienas iš gyvybiškai svarbiausių įgūdžių ir atgaiva kūnui.
Technologinis raštingumas ir verslumo įgūdžiai – kompetencijos, kurių aktualumu neabejojama. Jų lavinimą vis dažniau skatinama integruoti į pamokas mokykloje bei neformalias popamokines veiklas.
Renkantis neformalaus ugdymo užsiėmimus būtina ne tik atsižvelgti į vaiko norus ir svajones – ne mažiau svarbu stebėti vaiką ir įvertinus jo polinkius, pasiūlyti išbandyti kuo įvairesnių veiklų, padedančių atrasti savo talentus ir ugdyti tam tikrus gebėjimus.
Komentarai ()