Kaip išmokti pagarbos priešininkui?

Visose sportinėse rungtyse vyksta kova. Tačiau konkurencija, varžymasis taip pat gali būti garbingi. Fechtavime – tai būtinybė. Čia didžiausiu etiketo neišmanymų būsite apkaltintas tada, jei nukritusiam priešininkui nepaduosite rankos ir nepadėsite atsikelti.

Apie pagarbą priešininkui ir sveiką konkurenciją kalbamės su LVJC fechtavimo trenere Aurelija Treinyte.


Fechtavimas turi savo garbės kodeksą. Galėtumei trumpai papasakoti, kokia jo esmė?

Garbės kodeksas egzistuoja visose sporto šakose, tačiau ypatingas dėmesys jam skiriamas fechtavime. Ši sporto šaka neįsivaizduojama be pagarbos kitam žaidėjui. Ji parodoma dar varžybų pradžioje – abu dvikovos dalyviai pakelia ginklą ir, modami žemyn, jį nuleidžia – taip pagerbiamas žmogus, su kuriuo kovosi, ir parodoma, jog bus paisoma galutinio teisėjo verdikto.

Fechtavimo dvikovoje situacijų būna labai įvairių ir ginčytinų, todėl tokia ir svarbi pagarba teisėjo sprendimui. Antraip ginčai nesibaigtų iki ryto :)

Na, o paskutinis pagarbos gestas parodomas varžybų pabaigoje – priešininkai paspaudžia vienas kitam ranką, taip padėkodami už gerą kovą.

Kas būna tiems sportininkas, kurie jo nesilaiko?

Fechtavime beveik nėra žmonių, kurie nesilaikytų garbės kodekso – visi pradedantieji yra su juo supažindami. Visgi, atsiranda pažeidėjų, kurie, nesutikdami su teisėjo sprendimu, atmestinai atiduoda pagarbą jam bei priešininkui, meta kaukę į žemę ir ją paspiria, taip parodydami netaktą. Į tokius atvejus žiūrima labai nepalankiai.

O kaip dėl konkurencijos? Kaip mokai jaunuosius sportininkus neperžengti ribos tarp protingo, garbingo varžymosi ir noro laimėti bet kokia kaina?

Fechtavimas yra tokia sporto šaka, kurioje ugdome ištvermę, vikrumą bei valią, dirbame ne tik raumenukais, bet ir protu :) Be to, kaip jau buvo kalbėta, čia labai svarbi pagarba priešininkui. Dėl visų šių ypatybių treniruotė po treniruotės ateina suvokimas, jog konkurencija negali peržvengti pagarbos kitam ribų; jog kovodamas turi saugoti ir save, ir savo priešininką.

Žinoma, sportininkai konkuruoja, bet dažniausiai jiems pavyksta neperžengti protingų ribų. Ir čia ačiū galime sakyti garbingos dvikovos supratimui :)

Pagarba priešininkui – vienas iš varžybų niuansų, reiškiantis, jog negali nepasitenkinimo ar nusivylimo pralaimėjus reikšti nepagarbiais žodžiais ar juo labiau veiksmais. Kaip, tavo nuomone, jauniesiems sportininkams tai įsisavinti?

Tai yra nuoseklaus darbo ir aiškinimų grandinė. Taisyklingus dvikovos įpročius padeda įsisavinti ir garbės kodeksas, ir darbas su savimi, kuris, mano nuomone, sudaro ne mažiau kaip 70 % garbingo laimėjimo sėkmės.

Kiekvienas fechtuotojas turi suvokti, jog būdamas nepagarbus su priešininku, sulauks neigiamos reakcijos iš kitų žaidėjų ir keliaus į netaktiškų fechtuotojų užribį. Paprasčiau tariant, nebebus matomas kaip sąžiningas ir garbingas kovotojas.

Tiesa, varžybose taisyklės dar griežtesnės – už neetišką elgesį gali sulaukti baudos dūrio ar netgi diskvalifikacijos.

Šiek tiek ne į temą :) Ar skausmingas dūris su fechtavimo špaga? Ar ji lengvai lūžta?

Nuo stipresnių daugių daugiausia lieka tik mėlynės. O 100 % įsitraukus į žaidimą nė nepajauti, kaip tau jas įtaiso – jokio skausmo :)

Fechtavimo špaga, nors pagaminta iš lankstaus metalo, lūžta gana gerai. Dažniausios to priežastys – netaisyklingas dūris. Todėl savo užsiėmimuose viską pradedu nuo fechtavimo pagrindų ir tik vėliau stojame į garbingą kovą su špagomis.

Apie trenerę: Aurelija Treinytė – Lietuvos studentų fechtavimo čempionato bei Vilniaus miesto fechtavimo varžybų prizininkė, aktyvi keliautoja ir sportininkė. Fechtavime Aureliją labiausiai žavi gudrumas ir vikrumas, visada padedantys laimėti. To ji mokys ir savo ugdytinius :)

X
Prenumerata