​Kodėl reikia ugdyti vaikų kūrybiškumą?

Kūrybiškumas – tai gebėjimas reikšti naujas idėjas, originaliai mąstyti, rasti įvairių būtų problemoms spręsti. Šiandien darbdaviai vis dažniau darbo ieškantiems asmenims pabrėžia žmogaus kūrybiškumo svarbą. Vaikai jau gimsta kūrybingi – juk jie kiekvieną dieną atranda daugybę naujų dalykų, tyrinėja aplinką, kasdien turi įveikti jiems kylančius sunkumus. Labai svarbu, kad suaugusieji neslopintų vaiko kūrybiškumo, o atvirkščiai – lavintų jį. Jau daugiau kaip tris dešimtmečius mokykloje dirbanti Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijos pradinių klasių mokytoja metodininkė Dalia Andruškienė sako, kad ,,bendraujant su vaikais reikia juos labai atsargiai stebėti, kalbinti, ,,prisijaukinti‘‘, kad „atsivertų“ ir drąsiai pasakotųsi. Tuomet juos galima pamažu nukreipti viena ar kita linkme.“

Kas atsakingas už vaiko kūrybiškumo ugdymą?

Vaikų kūrybiškumą, kaip ir kitus vaiko gebėjimus, suaugusieji gali skatinti arba slopinti. Kai kurie vaikai jau gimsta labai kūrybingi, su polinkiu fantazuoti, o kitų kūrybiškumą reikia pažadinti. Nereikėtų galvoti, kad kūrybiškumas – tai tik gebėjimas piešti ir jei jau neturi įgimtos savybės to daryti, niekada nebūsi kūrybingas. Kūrybiškumą reikėtų suprasti kaip kitokį, originalų problemos sprendimo būdą, kuris reikalauja protinių sugebėjimų. Kūrybiškiausias vaikų amžius – iki darželio lankymo pradžios. Vėliau jis slopsta, todėl į pagalbą vaikui turi ateiti suaugusieji.

Kaip atpažinti kūrybingą vaiką?

Ilgalaikę pedagoginę patirtį turinti D. Andruškienė sako, kad visiškai nesunku pastebėti vaiką, kuris dirba su dideliu noru, kas jam patinka. Tai atsiskleidžia įvairios veiklos metu: vaidinant, piešiant, skaitant, šokant ir t.t. Anot mokytojos metodininkės, labai greitai galima pastebėti, kad vaikui miela atlikti vieną ar kitą užduotį, tereikia jį atidžiai stebėti. Pasitaiko atvejų, kai vaikai slepiasi, nenori atsiverti arba tiesiog nedrįsta savęs „reklamuoti“, todėl tėvų, mokytojų ar įvairių užsiėmimų vadovų užduotis – nuolatos skatinti, drąsinti vaiką.

Leiskite vaikui klysti

Greičiausiai vaiko kūrybiškumą nuslopinsite kritikuodami jį. Leiskite vaikui klysti, parodykite, jog gerbiate ir palaikote jo idėjas. Neskubėkite atlikti užduoties už vaiką, geriau paraginkite jį patį ieškoti sprendimo būdų. Pavyzdžiui, jei vaikui pritrūksta kantrybės sudėlioti dėlionę ir kviečia jus į pagalbą, vietoj to, kad sudėliotumėte ją patys, paprašykite vaiko dar kartelį pagalvoti ir pasidžiaukite jo sėkme, kiek daug sudėjo pats. Jei vaikas klysta, jokiu būdu jo nekritikuokite, nes kitą kartą jis nebenorės to daryti.

Pradinių klasių mokytoja metodininkė D. Anduškienė pastebi dažnai daromą tėvų klaidą: „Tėveliai labai linkę savo nepasiektas svajones įgyvendinti per savo vaikus“. Mokytoja skatina juos turėti kantrybės ir nesijaudinti, nebijoti, jei vaikas metų eigoje pakeičia keletą būrelių. Pasitaiko, jog laikui bėgant vaikas apsigalvoja ir grįžta į tą, kurį jau lankė. Galimybė išbandyti kuo įvairesnę ir galiausiai pasirinkti mėgstamiausią užsiėmimą taip pat ugdo vaikų kūrybiškumą.

Reikalingos sąlygos vaizduotei lavinti

Vaiko kūrybiškumui ugdyti svarbi ir jo aplinka. Ji turi būti įrengta taip, kad skatintų vaiką kūrybingai spręsti problemas, sužadintų jo jausmus. Vaiko erdvėje turėtų būti gausu jam neįprastų ir nepažįstamų formų, daiktų, kad jis nuolat galėtų juos tyrinėti, mąstyti apie daiktų pritaikymo galimybes. Reikėtų pasirūpinti vaizduotę lavinančiais žaidimais, kuriuos gali pagaminti patys tėvai. Gerokai nustebsite, kiek daug vaikas gali nuveikti su paprasčiausia lazdele, tik sužadinkite jo vaizduotę, pavyzdžiui, pavadinę ją stebuklinga lazdele ir leiskitės kartu su juo į fantazijų pasaulį.

Žaidimai – geriausia priemonė ugdyti kūrybiškumą

Žaiskite su vaiku. Nėra žaidimo, kuris nelavintų vaiko kūrybiškumo – pieškite, dainuokite, fantazuokite. Leiskite vaikui pasirinkti žaidimo priemones, neprimeskite savo norų ir valios. Tik galėdamas pasirinkti veiklą vaikas greitai nepraras susidomėjimo ja. Žaidimams naudokite įvairias neįprastas medžiagas, priemones, kurios daug nekainuoja, bet lavina vaiko vaizduotę. Tai galėtų būti: karoliukai, akmenukai, įvairios sėklos, popierius, pieštukai, kaštonai ir kt. Kad vaikui būtų lengviau, žaidimams panaudokite jo patirtį ir prisiminimus, pavyzdžiui, jei lankėtės gamtoje, atkartokite girdėtų paukščių garsus.

Kalbant apie geriausias priemones ugdyti vaiko kūrybiškumą ir fantaziją, būtina paminėti pasakų svarbą. Girdėdamas pasaką vaikas įsijaučia į veikėjų jausmus, išgyvena kartu su jais. Dar geriau, jei kuriate pasaką kartu su savo vaiku ir paverčiate jį pagrindiniu veikėju. Ši pasaka turėtų būti be pradžios ir pabaigos, ji tęstųsi kiekvieną vakarą. Prieš miegą vaikas galėtų išsirinkti pasakos veiksmo vietą ir laiką. Kad vaikui nenusibostų, pasaka turėtų trukti neilgiau negu dešimt minučių.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, kūrybiškumą vaikuose reikia ugdyti nuo mažens todėl, kad kūrybinga asmenybė visada ras išeitį iš bet kokios padėties, gebės originaliai mąstyti, spręsti problemas ir prisitaikyti įvairiose situacijose. Pasak D. Andruškienės „Nesvarbu, kokia veikla vaikas užsiima būrelyje, svarbu tai, kad jam ten patinka, kad jis ten dirba su užsidegimu. Jis ten gauna daug žinių, mokosi pats to nepastebėdamas. Kuo daugiau savo gyvenime vaikas sutinka mokytojų, tuo jam pačiam yra geriau“.

X
Prenumerata