Kokios yra vandens baimės ir kaip jas įveikti?

„Vandens baimės yra skirtingos. Yra tikroji (įgimta arba įgyta) ir tariamoji vandens baimės. Mokantis plaukti, svarbu jas atskirti ir išsiaiškinti, ar iš tiesų bijai vandens, ar taip tik atrodo“ – teigia LVJC plaukimo trenerė, gebėjimų ugdymo programos „Kaleidoskopas“ dalyvė Diana Kindurienė.

Jūsų dėmesiui, trenerės Dianos pastebėjimai, kuo skiriasi tikroji ir tariamoji vandens baimės ir kaip jas įveikti.

Tikroji ir tariamoji vandens baimės


  • Tikroji vandens baimė yra įgimta arba įgyta. Įgimta vandens baimė yra atėjusi su mūsų gimimu ir neturi konkretaus paaškinimo. Tuo tarpu įgyti vandens baimę galima įvairiais būdais: skendimu vaikystėje; kai žmogus pamato skendimą arba skenduolį; kai tėvai moko plaukti savo vaikus remdamiesi Ostapo Benderio šūkiu „Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančių reikalas“; nemokšų ir grubių trenerių „pagalba“ ir t. t. Šiuo atveju turime neišsenkantį psichologinių ir fizinių padarinių lobyną.
  • Tariamoji vandens baimė yra tada, kai žmogus, neturėjęs karčios patirties su vandeniu, bando visokiais būdais išsisukti nuo kontakto su juo. Priežasčių išsisukinėjimams yra visokių: „Šalta, šlapia (!), bijau peršalti, bijau nuskęsti, negražiai sau atrodau su maudymosi kostiumėliu ir t. t.“ Tokie žmonės su išgalvotomis vandens baimėmis yra suvaržyti ir nepasitikintys savimi ne tik vandenyje, bet ir kasdieniame gyvenime. Be to, jie dažnai bijo prarasti kontrolę, nes vandenyje turi atlikti visai kitokius judesius nei sausumoje ir tai juos neramina. Šiuo atveju turimi kompleksai „stabdo“ žmogų, jis nori likti pažįstamoje aplinkoje ir susikuria vaizdą, jog vanduo yra šioks toks priešas.

Šios baimės skirtingos, tačiau, trenerės Dianos teigimu, nėra didelių skirtumų tarp būdų joms įveikti. Ir vienu, ir kitu atveju reikia labai didelės motyvacijos ir trenerio, kuriam būtų svetimas Ostapo Benderio metodas, pagalbos. Šiukštu negalima žmogaus prievarta tempti į vandenį, slapčia įstumti ir imtis kitų panašių „gudrybių“. Tai vandens baimės neįveiks, o tik dar labiau ją pagilins, nes žmogus, atsidūręs prie vandens telkinio, prisimins nemalonius jausmus, kuriuos jam teko išgyventi.

Tiesa, kartais, norint įveikti vandens baimę, rekomenduojama apsilankyti ir psichologo kabinete, ypač, jei ši baimė, vien priartėjus prie vandens, užgniaužia kvapą, o nugarą išpila prakaitas. Na, o kitais atvejais, prieš imantis šių baimių įveikinėjimo, reikėtų susidraugauti su savimi pačiu: įgyti pasitikėjimo bei išlįsti iš visų su(si)varžymų. Mat kokie esame sausumoje – kasdieniame gyvenime – tokie būsime ir vandenyje.

X
Prenumerata