Kotrynos istorija: jei žinai, ko nori, darbą gali susirasti dar mokykloje

Jauni žmonės Lietuvoje dažnai neatranda, kur galėtų pritaikyti savo žinias ir gebėjimus – kas antras arba visai neturi darbo arba užsiima veikla, nieko bendro neturinčia su ta, kuriai ruošėsi kolegijose, universitetuose. Mokymosi ar ugdymosi krypties pasirinkimą dažnai nulemia ne tikslingi, suplanuoti veiksmai, o atsitiktinumų virtinė.

Šiandien Lietuvoje vienas iš aštuonių (~ 16 proc.) jaunuolių, iki 25 m. amžiaus neturi darbo. Nors didžioji jų dalis be profesinio pasirengimo ar darbo patirties, tačiau kas dešimtas – su aukštuoju išsilavinimu. Kalbant apie dirbančiuosius, vos kas penktas dirba pagal įgytą išsilavinimą ar specialybę. Net 44 proc. dirba visiškai su įgytu išsilavinimu nesusijusį darbą. „Šie skaičiai rodo, kad jauniems žmonėms sunku priimti sprendimus dėl ateities profesijos, o esamų profesinio orientavimo priemonių nepakanka.“, – mintis dėsto Žilvinas Mažeikis, Edinburgo hercogo apdovanojimų programos atstovas Lietuvoje.

Pasak Ž. Mažeikio, 12 metų besitęsiantis mokyklos gyvenimo ritmas nuo skambučio iki skambučio skatina jaunuolius plaukti pasroviui, nesudarant galimybės praktiškai patirti, kam visa tai, ko jie nori patys ir kas jų laukia ateityje, užvėrus mokyklos duris. Geriau save pažinti, susigaudyti savo noruose ir tiksluose padeda neformaliojo ugdymo programos. „Neformaliojo ugdymo programos iš tiesų gali daryti didelę įtaką profesijos pasirinkimui. Tokios programos kaip „Praktikos savaitė“, „JA mokinių mokomosios bendrovės“, „Kam to reikia?“ suteikia žinių apie konkrečias profesijas, leidžia jas tarsi „pasimatuoti“, o tokios kaip „Europos savanorių tarnyba“ ir „Edinburgo hercogo apdovanojimai“ ugdo tokius įgūdžius kaip verslumas, atkaklumas, gebėjimas siekti užsibrėžtų tikslų. „Edinburgo hercogo apdovanojimų (DofE) programa vyksta 140 pasaulio šalių ir jos poveikis įrodytas eile tyrimų, o praėjusiais metais nusprendėme patyrinėti jos poveikį būtent Lietuvoje. Rezultatai nustebino – jauni žmonės vis dažniau pasirenka šią programą siekdami pamatyti įvairias profesijas iš arčiau“. Nors Lietuvoje DofE programa veikia palyginti neseniai, ją žino daugelis jaunuolių, mokytojų, jos naudą ima pastebėti darbuotojų besidairantys verslo įmonių atstovai. Beje, kai kuriose Europos šalyse šią programą baigusiems jaunuoliams stojant į aukštąsias mokyklas pridedama papildomų balų.

Kotrynos istorija: jei žinai ko nori, darbą gali susirasti dar mokykloje „Jei darai tai, kas tau patinka, žinai, ko sieki ir tikslingai eini savo siekių link – mėgstamą darbą gali susirasti dar mokykloje“, – įsitikinusi Vilniaus Basanavičiaus gimnazijos vienuoliktokė Kotryna Sadauskaitė, nuo 2016 vasario dirbanti darželio auklėtojos padėjėja. Iš Žąslių į Vilnių Kotryna kartu su savo tėvais atsikraustė prieš pat mokslo metų pradžią. Po mėnesio mergina tapo DofE programos dalyve, dar po kelių savaičių, paskatinta savo mokytojos, ėmė savanoriauti vaikų darželyje. Netrukus savanoriavimas virto įprastu, apmokamu darbu, keliančiu pavydą daugeliui jos bendraamžių. Tiesa, pasak Kotrynos, kelias darbo link nebuvo paprastas. Ieškodama savanorės vietos, Kotryna kreipėsi į keletą vaikų darželių – nei viena „valdiška“ ugdymo įstaiga jos neįsileido. Galiausiai radusi sau tinkamą įstaigą, mergina tris dienas per savaitę po pamokų ji ateidavo į darželį pažaisti su vaikais. Kotrynos „arkliukas“ – pirštukų žaidimai, kai vaikai pirštukais vieni kitiems rodo visa tai, kas vyksta jų dainelėse ar pasakojimuose. Šie žaidimai, pasak Kotrynos, ne tik smagūs ir labai mėgstami mažųjų – jie skatina vaikų kalbos vystymąsi, smulkiąją motoriką, muzikinę klausą. Po 3 mėnesių savanoriavimo vaikų darželis „Išminčiukai“ pasiūlė Kotrynai tapti auklėtojos padėjėja ir pakaitine auklėtoja. Kotryna išbandė save vaikų ugdytojos vaidmenyje ir aiškiai žino, kad ateityje pabaigsi mokslus, ji įkurs savo darželį ar pradinę mokyklą. Sėkminga Kotrynos istorija susijusi su DofE programa. „Man ši programa padėjo išsikelti tikslą ir suprasti, kad tai, ką darau – darau ne kam nors kitam, o sau. O veiksmų tikslui pasiekti reikia imtis daryti DABAR, o ne KADA NORS“, – apie programos naudą ir pagalbą dėliojantis „taškus ant i“ pasakoja Kotryna. Ši programa, pasak Kotrynos, ugdo sėkmingus žmones, tokius, kurie žino, ko nori iš gyvenimo, siekia savo svajonių ir tikslų, daro tai savo noru. Ir jei jau kolekcionuoja dešimtukus (kas yra daugelio tėvų ir kiekvieno mokytojo svajonė), tai daro tai savo noru. Beje, programos veikla neapsiriboja savanoriavimu. Pirmąjį savo įvertinimą programoje – bronzos ženklelį – Kotryna gaus kai įveiks ir kitus išsikeltus iššūkius, susijusius su matematinių įgūdžių tobulinimu bei aukštesnių nei praėjusį pusmetį pažymiu ir sveika mityba bei svorio reguliavimu, taip pat kai įveiks kartu su kitais programos dalyviais pačių susiplanuotą 3 dienų žygį Elektrėnų miške. Patys. Savarankiškai. Be vadovų pagalbos.

DofE programą Lietuvoje koordinuoja Lietuvos vaikų ir jaunimo centras.


X
Prenumerata