Siekiant ugdyti mokinių kritinį mąstymą, neužtenka vien teikti žinias bei mokyti informacijos įsiminimo ir atkartojimo. Būtina drąsinti mokinius apsvarstyti įvairias prielaidas, analizuoti skirtingus požiūrius, priimti argumentuotus sprendimus, o nuomones grįsti faktais.
Kritinis mąstymas yra susijęs tiek su mokymu, tiek su mokymusi ir gali būti suvokiamas kaip procesas, kurio metu:
Mokslininkai teigia, kad kritinio mąstymo ugdymas mokyklose skatina išradingumą ir ženkliai kilsteli mokinių IQ. Richardas Herrnsteinis, psichologijos profesorius, sudarė mokymosi programą 400 mokinių, į kurių ugdymo procesą buvo įtraukta hipotezių kėlimo, logikos pagrindų ir rezultatų apibendrinimo disciplinos. Po šešiasdešimties akademinių valandų (tiek laiko truko projektas), atlikti tyrimai parodė, kad vaikai, kurie turėjo į kritinio mąstymo ugdymą orientuotas pamokas, pradėjo kur kas rišliau dėstyti mintis, greičiau įsiminti naujus žodžius ir juos pritaikyti tinkamame kontekste, išmoko efektyviau planuoti savo laiką, pradėjo spręsti uždavinius kitokiu, nei mokytojas siūlė, būdu.
Nors ką tik aptartas bandymas integruoti kritinį mąstymą lavinančias disciplinas į švietimo sistemą, davė puikius rezultatus, vis dėlto daugumoje mokyklų tokio pobūdžio eksperimentinių projektų buvo atsisakyta. Nepaisant to, pastebima tendencija, kad mokyklos stengiasi mokiniams suteikti ne tik sausas žinias, bet ir praktinius įgūdžius. Šiam tikslui gali puikiai pasitarnauti paprasta, tačiau tikrai neprasta kritinio mąstymo metodika, kuri pritaikoma bet kokioje pamokoje.
Perteikdami informaciją, nurodykite teorinius faktus, tačiau kartu su mokiniais ieškokite kiek įmanoma skirtingesnių empirinių būdų, kaip naujas žinias pritaikyti praktiškai. Kitaip tariant, raskite kuo daugiau alternatyvų pažvelgti į tą patį objektą iš skirtingų perspektyvų ir be išankstinių nusistatymų.