Norite užauginti daug žinantį žmogų? Ugdykite vaiko smalsumą

Smalsumas – tai noras sužinoti ir patirti kažką naujo, gebėjimas tyrinėti, atrasti ir suvokti. Vaikų smalsumas pasireiškia per klausimą „Kas tai?“, vėliau jie pradeda „kodėlčiuoti“, o nuo to, kaip suaugusieji reaguoja į vaikų klausimus, priklauso jų socialinė ir emocinė raida.

Patenkintas vaiko smalsumas gerina jo emocinę būseną, o nuslopintas – augina nepasitikėjimą savimi, todėl suaugusieji turėtų stengtis skatinti vaikus domėtis kuo įvairesniais dalykais. Kaip tai padaryti, savo patirtimi dalijasi Lietuvos vaikų ir jaunimo centro neformaliojo ugdymo vadovas, programos „Kaleidoskopas“ dalyvis, anglų kalbos mokytojas Tomas Aleknavičius.

Kalbėjimo paslaptis

Neretai šiuolaikiniams vaikams reiškiami priekaištai dėl siauros domėjimosi srities. Dauguma jų yra susikoncentravę į naujausias technologijas ir pamiršta apsidairyti aplink save. Kad technologijos daro įtaką vaikų mąstymui pastebi ir T. Aleknavičius: „Vadinamasis „clickbait“ yra įsisiurbęs į mūsų visuomeninį mąstymą gerokai giliau nei mes norėtume leisti sau tai pripažinti. Tam įtakos turi ir besiformuojantis vaiko protas, kuris vietoj „rimtos“ informacijos aktyviai reaguoja į spalvingiausią, garsiausią, keisčiausią dirgiklį.“

Čia pat, pedagogas skuba pridurti, jog situacija nėra tokia bloga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir tai jis iliustruoja asmenine patirtimi: „Turėjau galimybę su būriu vaikų dalyvauti sodų vėrimo užsiėmime. Buvau pasiruošęs „gelbėti“ vedančiąją, nes maniau, kad vaikai labai greit nustos jos klausytis. Kurgi! Jie vis bėgiojo prie užsiėmimo vedėjos ir tikslinosi kiekvieną smulkmeną, o grįžę į savo darbo vietą kantriai dirbo toliau.“ Po šio užsiėmimo T. Aleknavičius buvo tikras, kad kita programoje numatyta veikla tikrai neįvyks, nes vaikai bus pavargę ir nebenorės mokytis dainų. Ir čia jis labai suklydo: „Net eidami namo jie vis dar dainavo!“.

Šia istorija pedagogas pabrėžia suaugusiųjų svarbą, juk būtent nuo jų darbo priklauso, ar vaikai norės imtis siūlomos veiklos, ar visgi ja nesusidomės. „Pateikdami vaikams informaciją, mes turime tai daryti labai apgalvotai. Nueikite į kokį nors jums neįdomų muziejų ir pasiklausykite, kaip kalba gidas. Ką kalbėti, aš nebejoju, jis žino, bet labai svarbu kaip jis tai daro! Štai kur didžioji paslaptis“, – teigia T. Aleknavičius. Pasak jo, vaikai puikiai supranta, kad pasaulis pilnas nepaprastų stebuklingų dalykų, bet jiems atrodo, kad jie kažkur toli, todėl mes, suaugusieji, turime parodyti, kad viskas yra čia pat.

Kas skatina, o kas slopina vaiko smalsumą?

Pedagogo nuomone, smalsumas – instinktyvus dalykas, nes vaikai nuo pačių pirmųjų savo gyvenimo dienų viską liečia, ragauja, kitaip tiria savo aplinką. Taip vystosi jų kognityviniai gebėjimai, atmintis, motorika. Tik praėjus kiek laiko, vaikai pradeda skirstyti informaciją į tai, kas jiems įdomu ir kas nėra taip svarbu. Juk būtent atrankos būdu mažieji išsirenka ir kuriuos žaidimus žais, kokios vietos jiems mieliausios, koks maistas skaniausias ir kita. Pasak T. Aleknavičiaus, vargu, ar yra viskam smalsių vaikų, tačiau įdomiai pateikiama informacija bus priimta smalsiai, nesvarbu ar ji bus vaikui aktuali, ar ne. „Gyvybingumas, nuoširdumas, netgi tiesmukumas – štai įrankiai skatinti vaiko smalsumą. Mokytojas, kaip lygus su lygiu sako savo mokiniui: „Žiūrėk! Kas tai?“ ir mokinys visada pasižiūrės, pasidomės ir atsakys“, – teigia T. Aleknavičius.

Liūdniausia tai, kad smalsumą labai lengva nuslopinti, pakanka kelis kartus ignoruoti vaiko klausimus ar pažadėti į juos atsakyti vėliau. T. Aleknavičiaus nuomone, vaiko smalsumą mažina bet kokia monotonija. Taip pat suaugusieji daro didelę klaidą, kai su vaikais bendrauja labai oficialiai, šaltai, be emocijų, tačiau nereikia ir persistengti, jei su jais kalbėsite, kaip su kūdikiais, jie įsižeis, supyks ir tikrai jūsų nesiklausys. „Būkite su vaikais nuoširdūs, paprasti, gerbkite juos, stenkitės dėl jų ir jie tikrai savo dėmesį skirs tik jums“, – teigia pedagogas.

Patarimai tėvams, kaip ugdyti vaiko smalsumą

Tėvai – didžiausi vaikų mokytojai, todėl būtent jie turi nuolatos žadinti vaikų smalsumą ir išmokyti juos drąsiai kelti klausimus. „Žinoma, kuo daugiau informacijos pasiekia vaiką, tuo daugiau klausimų jam kyla“, – sako T. Aleknavičius ir duoda keletą patarimų tėvams, norintiems užauginti smalsų žmogų.

  • Domėkitės pasauliu ir pasakokite tai savo vaikams. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad vandenyno gelmėse gyvena „vaivorykštinė krevetė“? Dabar žinote! Pasidomėkite, kas tai per gyvis. O jei mėgstate žiūrėti televizorių, susidraugaukite su „Discovery Channel“, sužinosite daug įdomios ir naudingos informacijos.
  • Pasakokite vaikams, kas vyksta jūsų kasdieniniame gyvenime, darbe (taip!), Lietuvoje ir pasaulyje. Kartais vaikai įvairių dalykų neklausia ne todėl, kad jiems neįdomu, jie paprasčiausiai nežino, kad jiems galima tai žinoti.
  • Jei mėgstate užsiimti kokia nors veikla po kasdieninių darbų, įtraukite į ją ir vaikus.
  • Jei matote, kad jūsų vaikai mėgsta užsiimti kokia nors veikla, įsitraukite į ją patys!
  • Kuo daugiau keliaukite. Savo mieste ar po Lietuvą – visai nesvarbu. Svarbu, kad kelionė ir sužinojimo, atradimo procesas yra ypač gerai kartu veikiantys reiškiniai.
  • Išnaudokite visas „Muziejų naktis“ ir panašius renginius!

Smalsumas – tai gyvenimo variklis, juk būtent jo vedami žmonės atranda nepažintas vietas, sukonstruoja įdomiausius išradimus, susipažįsta su naujais žmonėmis. Svarbiausia – nenuslopinti vaikų smalsumo. Nepatingėti atsakyti į jų klausimus tam, kad vieną dieną jūsų mažieji „kodėlčiai“ išaugtų į daug žinančius žmones.

X

Prenumerata

Susisiekite Prenumerata