Pozityvus mąstymas yra kur kas daugiau nei skardus juokas ar kitiems deklaruojamos optimistiškos nuostatos. Teigiamos mintys gali sukurti gyvenimo kokybę ir suformuoti įgūdžius, kurie tęsis tikrai ilgiau nei šypsena veide.
Barbara Fredrickson, psichologijos profesorė iš Šiaurės Karolinos universiteto teigia, kad vaikai, patirdami pozityvias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, meilė, pasitenkinimas mato kur kas daugiau galimybių sprendžiant problemas, renkantis užklasinę veiklą, organizuojant dienotvarkę, planuojant laisvalaikį ar priimant svarbius sprendimus, darančius įtaką numanomai ateities vizijai (išsilavinimui, karjerai, šeimos planavimui, vertybėms ir t.t.). Kitaip tariant, teigiamų emocijų nauda nesibaigia joms atslūgus, priešingai, didžiausia pozityvių emocijų vertė pasireiškia kaip sustiprintas gebėjimas formuoti tinkamus įpročius, kaip kompetencija, padedanti pozityviai reaguoti į mus supančią aplinką.
Juk vaikai, kurie bėgioja lauke, tampa kur kas aktyvesni ir lankstesni (lavinami fiziniai parametrai), supantis supynėmis išmoksta pažvelgti į pasaulį kitaip (plėtojamos kūrybiškumo kompetencijos), žaidžiant su draugais bendrauja ir bendradarbiauja (ugdomi socialiniai įgūdžiai). Taip pozityvios emocijos, patirtas džiaugsmas žaidžiant formuoja ne tik gebėjimus, bet ir teigiamą požiūrį, kuris pravers ateityje. Pastarieji įgūdžiai išliks kur kas ilgiau nei emocijos, padėjusios jiems susiformuoti ir atsiskleisti. Galbūt po daugybės metų gaudynės kieme peraugs į profesionalią sportinę veiklą, o komunikaciniai gebėjimai „pardavinėjant dramblį“ transformuosis į karjerą pardavimų srityje.
Išgyventos teigiamos emocijos virsta į pozityvų mąstymą, teigiamas nuostatas, kurios padeda tinkamai priimti gyvenimo iššūkius, ramiai reaguoti ir į nepalankias situacijas, o svarbiausia – gelbsti suvokiant save ir aplinkinius.