Manyčiau, kad lyderystės būrelis – vienas iš nuostabiausių dalykų, kurie man nutiko. Į jį atėjau jau veiklai gerokai įpusėjus, tačiau net pačiai nuostabu, kaip greit įsiliejau į aplinką ir radau tikrus draugus. Tai žmonės, su kuriais patyrėme daug nuostabių akimirkų. Kartu savanoriavome motinos ir vaiko globos namuose, dalinome nemokamus apsikabinimus, ėjome ir žiūrėjome Margo spektaklius, žaidėme žaidimus, kurių dėka smarkiai pažengėme į priekį. Labai gerai prisimenu savo pirmą žingsnį į LVJC Lyderystės link būrelio klasę. Apie dešimt minučių stovėjau prie durų ir mąsčiau: eiti ar visgi apsisukti ir važiuoti namo? Jeigu tada nebūčiau perlipusi per save ir neatidariusi durų į klasę, būčiau praradusi labai daug: tobulėjimą, be kurio turbūt vis dar būtų sunku kalbėti prieš klasę ir pačius linksmiausius darbo savaitės vakarus. Du vieni iš svarbiausių dalykų, kuriuos būčiau praradusi, tai Margo (nuostabų ir šiltą žmogų, kurio dėka turėjau galimybę tobulėti ir žengti į priekį, išmokti dalykus, be kurių gyvenime neišsiversiu) ir draugus. Draugus, su kuriais iki šiol susitinkame ir praleidžiame savaitgalius. Žinau, kad kai susitiksim kitą kartą, mes vis dar būsim draugai, bičiuliai, kurie susipažino pas Margo, lyderystės būrelyje.
Gabija Balčiūnaitė