Kaip padėti Z kartos vaikams gerai jaustis mokykloje?

Šviesos greičiu visuomenėje vykstantys pokyčiai paveikia ir švietimo sistemą. Kokią mokyklą turime šiandien  ir kokios norėtume artimoje ateityje? Ar ji smarkiai skiriasi nuo prieš du šimtus metų sukurto mokyklos modelio, skirto apmokyti iš periferijos į miesto fabrikus plūstančias mases bei suteikti jiems darbui prie konvejerio reikalingų žinių ir įgūdžių? Ar dabartinė ugdymo sistema padeda suvokti pasaulį, rasti vietą ateities lyderiams besikeičiančioje visuomenėje? Ar ji keičiasi kartu su verslo aplinka?

Apie visa tai buvo kabama 2018 m. sausio 4 d. surengtoje konferencijoje „Kitokia iniciatyva: kaip parduoti švietimo idėją?“, kurią organizavo Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su Pedagogas.lt

Šiandien vis dar paplitusį mokyklos modelį ypač sunku priimti „Z kartos“ vaikams, gimusiems po 2005-ųjų. Apie tai savo konferencijos pranešime „Kaip parduoti idėją pas 45 minutes“ kalbėjo verslininkas, ugdytojas, tėtis Mindaugas Daraškevičius.

Laisvi ir kūrybišku Z kartos vaikai, pasak Mindaugo Daraškevičiaus, nepakenčia prievartos ir didaktikos, jiems nepakeliamas saviraišką blokuojantis monotoniškas darbas, neleidžiantis atskleisti ir realizuoti savo gebėjimų.

Kokių pokyčių reikia mokykloje, kad ji ugdytų ateities kūrėjus?

Mindaugo Daraškevičiaus nuomone, svarbiausia neriboti vaikų ir ugdyti ne tik įprastą mentalinį intelektą (IQ), atsakingą už gebėjimą mokytis ir koncentruotis, bet ir likusius šešis intelektus. išradingumą ir naujas idėjas skatinantį kūrybinį, norų ir vertybių suvokimą atskleidžiantį emocinį, aktyvumą ir discipliną liudijantį fizinį, sinergiją ir sąžinę žymintį dvasinį, įkvėpimą, pasitikėjimą ir dosnumą rodantį mokymo, sistemas kurti padedantį vadybinį bei gebėjimą prisiimti riziką ir kurti verslą žymintį verslumo .

Geriausia, pasak verslininko, tai daryti per žaidimus – kuo daugiau su vaikais žaisime, tuo didesniu autoritetu jiems būsime, nes parodysime, kad mokytis galima ir kitaip.

  • Svarbu pateikti jiems naujausią, aktualią informaciją, padedančią suvokti šiandieninį pasaulį bei prisidėti ar spręsti globalias, realias problemas. Z kartos vaikams labai svarbi saviraiška ir savirealizacija. Jei jie negali savęs realizuoti prasmingoje jiems veikloje– jiems tai neįdomu.
  • Reikėtų leisti jiems patiems nuspręsti, kaip, kokiu būdu pasiekti išsikeltą tikslą. Jie nelinkę klausyti kitų komandų, tačiau puikiai geba patys jas sugalvoti ir pateikti.
  • Vaikai puikiai išmano savo teises, o pareigas suvokia šiek tiek skirtingai – jei jiems sakoma „tu turi taip padaryti“, jie tai padarys kitaip, nei liepta, ne tada, kada reikia, bet tada, kai jie patys to norės.
  • Z kartos vaikai vienu metu užsiimti keletu veiklų – kalbėtis, piešti, naršyti.... Taip pat tvertėtų nepamiršti, kad jie sunkiai koncentruoja dėmesį ties vienu dalyku, nes įpratę informaciją gauti vienu metu iš kelių informacijos šaltinių – telefonų, planšečių, TV, kitų ryšio priemonių, be kurių jie neįsivaizduoja savo gyvenimo.
  • Jei vaikai turi sąlygas išsidūkti, išeikvoti savo fizines jėgas, XXI a. rykštė –  hiperaktyvymo problema paprastai dingsta.

Kūrybiškų žmonių jau šiandien labai reikia įvairiuose srityse – marketinge, logistikoje, inžinerijoje, švietime. Pedagogams reikėtų stengtis neužmigdyti jų, padėti jiems kūrėjais, nuolat ieškančiais sprendimo būdų bei juos suburti į komandas ir padėti suprasti, kad lyderystė yra bendra.

 

Paskelbta: Sausio 16, 2018

X
Prenumerata