„Laisvės gynėjų dieną“ paminėkime kartu!

Jau 27 kartą minėsime tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų diena. Prisiminkime tuos, kurie už mūsų visų laisvę paaukojo gyvybes – paminėkime šią dieną kartu.

  • Atsiminkime, kodėl esame laisvi ir Įsisekime Neužmirštuolę (ją atsisiųsti galime čia, daugiau apie jos prasmę – čia).
  • Pagerbkime žuvusiuosius laisvės gynėjus.
  • Bent kelioms akimirkoms susimąstykime, ką reiškia istorinė 1991 m. Sausio 13-osios pergalė kiekvienam iš mūsų. Pagalvokime apie tai, kokią jėgą turi žmonių susitelkimas ir vienybė siekiant bendro tikslo, ką laisvė reiškia kiekvienam iš mūsų, kaip gyventume,  jei įvykiai būtų pasisukę kitaip.
  • Praleiskime šią dieną prasmingai.

     

 

Dalyvaukite Lietuvos vaikų ir jaunimo centro renginiuose

Sausio 12 d. (penktadienio) vakarą  kviečiame kartu įprasminti artėjančią Laisvės gynėjų dieną. Išvakarėse I aukšto fojė kurti šių dienų laisvės gynėjus, o vakare pasiklausyti jaunatviškos diskusijos „Laisvė – praėjusių kartų dovana. Ką man su ja daryti?“.

Dalyvaukite Vilniuje, kituose vietovėse organizuojamuose renginiuose

Tradiciškai sausio 12-osios vakare vyks Atminimo laužų uždegimo ceremonijos. Vilniuje 17.30 val. jie bus uždegti prie Vilniaus televizijos bokšto, 18 val. – prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, 19.00–19.30 val. – Nepriklausomybės aikštėje. Visoje šalyje vyks Sausio 13-osios minėjimo renginiai. Jų programą galite rasti čia. Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginių programą Vilniuje – čia.


 

Apie 1991 m. Sausio 13-osios įvykius:

Laisvės gynėjų dieną svarbu paminėti. Prieš ketvirtį amžiaus kartu apginta teisė į nepriklausomybę primena, kad galima didžiuotis ir džiaugtis visų pastangomis ginti ir puoselėti savo laisvę.

1991 metais šią dieną įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Seimo Rūmus (Parlamento pastatą) ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus, perimti jų kontrolę. Užimti jų atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė.

Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai atsisakė.

Nors užgrobti kai kuriuos objektus ir pavyko, galutiniai operacijos tikslai (užimti parlamentą, išprovokuoti nesantaiką tarp įvairių tautybių Lietuvos piliečių, pateikti šiuos įvykius kaip dviejų ginkluotų pusių kovą) nebuvo pasiekti, ir gana greitai Sovietų armijai teko iš užimtų objektų pasitraukti.

Paskelbta: Sausio 12, 2018

X
Prenumerata