2016 m. liepos 4–9 d. Vilniuje vyko 8–oji Lietuvos moksleivių dainų šventė „Tu mums viena“. Pagrindiniuose šios šventės renginiuose – Dainų dienoje, Šokių dienoje bei Ansamblių vakare (Kalnų parke) dalyvavo apie 20 tūkst. moksleivių iš visos Lietuvos, o tarp jų – šokių kolektyvas „Ugnelė“!
Ne vienerius metus „Ugnelės“ kolektyvui vadovaujanti Ligita Didžiulienė pastebėjo, kad tai buvo jau 5–oji Lietuvos moksleivių dainų šventė, kurioje jai teko dalyvauti su ugneliečiais. Šių metų šventėje dalyvavo 7 skirtingos kolektyvo grupės, iš kurių patys mažiausieji – vos 6 metų amžiaus sulaukę ikimokyklinukai, vyriausieji – 19 metų jaunuoliai.
Nuoseklios repeticijos visus metus
Visas ugneliečių pasiruošimas šventei (Ansamblių vakaro programai) prasidėjo ne Kalnų parke ir kitose Vilniaus erdvėse, repetuojant nuo 8 val. ryto iki 21 val. vakaro, o beveik prieš metus laiko. „Ruošiamės po truputį visus metus, todėl pagrindinėse repeticijose nebuvo labai sunku, nors jų grafikas buvo pakankamai intensyvus, – teigė L. Didžiulienė ir pridūrė, kad, – mažiausiai šoko tik jauniausieji šokėjai. Vadovai savo darbo valandų išvis neskaičiavo... pirmi ateidavo, paskutiniai išeidavo“.
Šventė – ne šventė be netikėtumų, pasitaikė visko
Vadovės įspūdžiai pasiliko ne vien su džiugiomis Ansamblių vakaro akimirkomis, bet ir su miego trūkumu, patemptais ir užšaldytais raiščiais. Taip pat su ryte iki 39 laipsnių pakilusia temperatūra, angina, o vakare, nepaisant visų negalavimų, šokimu renginyje. Kaip bebūtų, vadovė patikino, kad visa tai buvo pamiršta ir yra pamirštama, „kai išeini į sceną, kai atsiduri dideliam bendraminčių būry ir kai tau ploja gausus žiūrovų būrys!“.
Tuo tarpu šokių kolektyvo „Ugnelė“ šokėja – Justina Turauskytė šventėje patyrė vienas geriausių akimirkų. Lietuvos moksleivių dainų šventėje Justina dalyvavo jau antrą kartą, o po jos neabejojo, kad būtent Ansamblių vakaro renginys jai yra pats gražiausias visoje šventėje! Justina tikino, kad jame gali ne tik susitikti ir pabendrauti su šokėjais iš visos Lietuvos, kartu dirbti ir siekti to paties tikslo, bet ir šokti pačius gražiausius – tautinius šokius. Iš tikrųjų – „ansamblių vakare, šokant su kitais šokėjais, supranti, kad lankai ir šoki pačius gražiausius šokius, ir tai yra neužmirštama“, – įspūdžiais dalinosi Justina.
Nė trupučio abejonių dėl ateities planų
Pasibaigus šventei ir visiems ugneliečiams dar kartą susibėgus kartu aptarti savų džiaugsmų ir liūdesių, vadovams nekilo abejonių, kad šią gražią, jau tradicija tapusį dalyvavimą Lietuvių moksleivių dainų šventėje, pratęs. „Jei nuspręstumėme pasielgti kitaip, tai mūsų nesuprastų nei šokėjai, nei jų tėveliai“, – patikino L. Didžiulienė.
Paskelbta: Liepos 20, 2016