Tyrimai rodo, kad socialinės ir emocinės kompetencijos augina pasitenkinimo gyvenimu ir savimi jausmą, be to, padeda „suaktyvinti“ kognityvinius gebėjimus. Mokslininkų ataskaitose pabrėžiama ir tai, kad investicijos į socialinių emocinių kompetencijų diegimą duoda užtikrintą ekonominę grąžą: užtenka įvertinti sumažėjančias išlaidas narkotikų vartojimo ir nusikalstamumo prevencijos ar sveikos gyvensenos programoms.
Žinių radijo laidoje ATVIRAS POKALBIS dalyvauja: Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Vaidas Jankauskas, pozityvaus ugdymo instituto įkūrėja, Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubertienė, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Siekiant užtikrinti mokinių sėkmę mokykloje ir gyvenime bei puoselėti darnius, atsakingus tarpusavio santykius tiek atskirose bendruomenėse, tiek visuomenėje, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas socialiniam ir emociniam ugdymui (SEU).
Kai mokyklas lankė dabartinių suaugusiųjų karta, apie socialinį-emocinį ugdymą dar niekas nekalbėjo. Ir neretai nurašydavo klasės išdykėlį („Nieko iš jo nebus“), nesigilindami į tokio elgesio priežastis. Netrukus toks ugdymas taps privalomas visose šalies mokyklose. Kodėl? Kodėl tokių įgūdžių prireikė būtent dabar ir ar jie nėra natūraliai įgyjami augant ir bendraujant?
Komentarai ()