Tarptautiniai tyrimai rodo, kad labiau emociškai išprusę žmonės geriau susidoroja su gyvenimo iššūkiais, lengviau suvaldo net neigiamas emocijas, rečiau patiria nuotaikų svyravimus. Jiems paprasčiau įvardyti savo jausmus, dirbti kolektyve, prisiimti atsakomybę.
Netingėkit girti! Nieko labiau motyvuojančio žengti pirmyn nėra.
Vaikai į mokyklą ateina su klausimais „kas aš esu?“, „kuo noriu būti?“, „kas yra mano draugai“, todėl svarbu yra kalbėti apie SOCIALINĮ ir EMOCINĮ UGDYMĄ.
Atpažinti – įvardinti – mokėti išreikšti, panašu, kad tokia seka vyksta savo emocijų atpažinimas ir to jau ankstyvoje vaikystėje mokomasi iš savo tėvų bei artimųjų. To išmokti būtina iki septynerių, kol pradedama lankyti mokykla, kitu atveju pradinukai raudotų po kiekvienos nesėkmingai atliktos užduoties ir kiekvieną pyktį palydėtų muštynėmis.
Mokykla – tai daugiau, nei konkrečių žinių įsisavinimas. Joje vaikai praleidžia net trečdalį kiekvienos darbo dienos, tad čia praleistas laikas turi didžiulį poveikį jaunos asmenybės formavimuisi. Mokyklos bendruomenė, aplinka, kurioje skleisis jaunosios kartos talentai, formuosis įvairūs įgūdžiai, kompetencijos turi būti psichologiškai jauki, skatinanti, palaikanti. Ne veltui mokykla vadinama antraisiais namais, ar jūsų mokyklai toks apibūdinimas tinka?
Socialinis emocinis ugdymas – tai procesas, kurio metu mokomasi suvokti ir valdyti savo emocijas, išsikelti ir siekti pozityvių tikslų, sukurti ir išlaikyti ilgalaikius santykius su aplinkiniais ir kt. Viso to mokomasi atsižvelgiant į vaiko asmenybės ypatybes, nuostatas ir gebėjimus. Kaip integruoti šių įgūdžių lavinimą į ugdymo procesą?
Didžioji dalis visų šiuolaikinių organizacijų remiasi horizontaliu veikimo modeliu, kurio pagrindas – grupinis, komandinis darbas, bendradarbiavimas, partnerystė ir nuolatinis mokymasis. Taip veikia suaugusiųjų pasaulis, bet ar tie patys principai galioja ir mokykloje? Ar būtina mokytis ir mokyti komandinio darbo?
Kiekvieno pedagogo tikslas – sėkminga pamoka, bet kad ir kas būtų užfiksuota pedagogo plane, vienas iš tikslų visuomet bus mokinio patiriama sėkmė. Kaip suorganizuoti sėkmingą pamoką ir įvertinti mokinio sėkmę joje?
Statistika rodo, kad 18,9 proc. berniukų ir 11,3 proc. mergaičių dėl elgesio mokykloje konfliktuoja su mokytojais, o net 80 proc. mokytojų prisipažįsta, kad yra bent kartą verkę mokykloje dėl tokio mokinių elgesio. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio konfliktai tarp mokinių ir mokytojų – neišvengiami, tačiau kaip pamažu ugdyti(s) mokykloje bendradarbiavimo kultūrą?
Komentarai ()