Ar švietimas gali padėti pasiruošti darnaus gyvenimo link vedantiems pokyčiams?

Programos DARNI MOKYKLA įvadinės konferencijos įžvalgos

Jei įvardintume kelis XXI a. pirmosios pusės bruožus – tai, kas labiausiai būdinga mūsų visuomenei – vienas iš jų, be abejo, būtų nuolatiniai pokyčiai.

Gebėjimą veikti nuolatinių pokyčių sąlygomis arba pokyčių kompetenciją EBPO, EK ir UNESCO įvardina kaip ypač svarbią darniam vystymuisi.

„Pokyčių kompetencija labai svarbi XXI a, mokykloje“, – dr. Laima Galkutė

Gebėjimas pažinti ir valdyti pokyčius neatsiejama nuo kitų kompetencijų, tokių kaip pažinimas, komunikavimas, kūrybiškumas, kultūrinė, socialinė, emocinė ir pilietinė kompetencijos, – dalinasi UNESCO ekspertė Dr. Laima Galkutė. Pasak mokslininkės, nors visos jos svarbios vienodai, tačiau pirmąją ir paskutinę norėtųsi išskirti – juk bet kuris darbas prasideda pažinimu ir baigiasi konkrečiais veiksmais atsiskleidžiančiais pilietinę poziciją. Pasak ekspertės, kompetencijos turėjimas neatsiejamai susijęs su veikimu – rymant prie balto popieriaus lapo ji tiesiog neatsiskleidžia.

Bendra visuomenės pažanga yra neatsiejama nuo darnaus vystymosi tikslų, tad jie aiškiai turi būti komunikuojami, o tikslai formuojami ne tik politikams, tačiau ir mokykloms.  Darnaus vystymosi tikslus adaptuoti  papildant vadovėliuose perteikiamą ugdymo turinį, mokykloms nėra paprasta, tačiau svarbu dėl kelių priežasčių:  

• Darnaus vystymosi tikslai padeda natūraliai ugdyti vaikų vertybines nuostatas. „Dėl savo vertybinio kryptingumo atneša kokybinius pokyčiu – galime matyti jų veikimo kryptį, pavyzdžiui, sveikos gyvensenos ar bendros gerovės tikslas,  skatina kovą su klimato kaita ir veda į energijos išteklių prieinamumą visiems - pastebi Laima Galkutė.

• Globalūs darnaus vystymosi tikslai gali būti lengvai pritaikomi / integruojami net ir mažoje bendruomenėje. Pavyzdžiui, grupelė jaunuolių gali savo mokykloje įgyvendinti tuos tikslus, kurie jiems atrodo aktualūs ir naudingi jų mokykloje: mažinti vartojimą, vykti į pamokas transportu, kuris turi mažesnį eko-pėdsaką, prioritetą teikti vietinių maisto produktų vartojimui mokyklos valgykloje ir taip stebėti, kaip ilgainiui šie sprendimai ekonominiais, psichologiniais ir ekologiniais aspektais daro įtaką jų aplinkoje.

• Darnaus vystymosi veiklos ir pasirinkimai moko vaikus analizuoti – padeda matyti procesus kelerių metų perspektyvoje, o ne konkretų dabar atliekamą veiksmą – ugdo jų kritinio mąstymo gebėjimus.

Mokslininkė pastebi – norint, kad vaikai patikėtų suaugusiais, svarbu, kad tai, ką mes teigiame, sutaptų su mūsų veiksmais. Jei per pamokas mokomės vienaip, o mokykla gyvena pagal kitus standartus, vargu ar įtikinsime vaikus, kad tai ką mes veikiame, svarbu ir prasminga. Reikėtų pasirūpinti, kad ne tik ugdymo  turinys, bet ir visos mokyklos veiklos sritys būtų plėtojamos darnaus vystymosi kryptimi.

„Darnaus vystymosi švietimas – ne popierinis prioritetas Tai yra mokymasis gyvenimui“, – Betsi King.

Nelengvame kelyje darnios mokyklos link labai svarbus mokytojų gebėjimai, jų veiklos efektyvumas bei mokyklos lyderystės siekis – įsitikinusi Betsi King, Škotijos Edinburgo universiteto atstovė. Mokytojų kvalifikacija ir motyvacija gali užtikrinti, kad šis švietimas netaps tik popieriniu prioritetu.

Betsi King nuomone, integruotas darnus vystymasis –  viena iš ugdymo turinio stiprybių, nes ji susijusi su realiu gyvenimu, o mokiniams tai labai įdomu. Visame pasaulyje puikiai žinoma Greta Thunberg ar Penktadieniai ateičiai tai puikiai įrodo.

„Darnus vystymasis mokina spręsti realaus gyvenimo tikras problemas“, – Gediminas Čapkauskas

Darnaus vystymosi švietimas – ne formali frazė ar kriterijus, tai realaus gyvenimo pamoka – įsitikinęs Gediminas Čapkauskas, VDU lektorius, Kauno progimnazijos gamtos mokslų mokytojas.

Kai vaikai išmoksta savarankiškai identifikuoti problemas, keltis hipotezes bei imtis tiriamojo darbo joms įrodyti arba paneigti – jų darbuose atsiranda gylis: keičiasi požiūris ir nuostatos. Ilgainiui kinta ir jų elgesys – jie imasi veiksmų keisti savo aplinką, o diskusijos, kodėl reikėtų valgyti mažiau mėsos ar atsisakyti taršaus dyzelinio automobilio kartais persikelia ir į šeimas.

Ar veikia įvairios teorinės gairės mokyklose ir kaip jas įgalinti?

Nors politinės švietimo gairės, susijusios su darnaus vystymosi temomis yra itin reikalingos,  realybėje jos ne visada veikia, – įsitikinę „Švietimo nuotykių“ kūrėjai Mingailė ir Tautvydas. Atskirtis tarp to, ką turime teoriškai ir kas vyksta praktiškai – labai didelė. Kodėl taip yra? „Švietimo nuotykių“ kūrėjų nuomone, viena iš priežasčių galėtų būti tai, kad daugelis mokyklų vis dar siekia aukštų pozicijų pagal egzaminų rezultatus sudarytose reitingų lentelėse – tai jų svarbiausias prioritetas. Deja, pagal tai, kokius tikslus keliasi mokyklos, taip pat pagal turimus gyvenimo įgūdžius, ženkliai skiriamės nuo kitų šalių kaip atskleidė neseniai atliktas UNICEF tyrimas.

Kita priežastis – mokyklose labai trūksta demokratinio bei įtraukiojo ugdymo, atsižvelgiančio į ypatinguosius vaikų poreikius. Kaip pastebi Mingailė ir Tautvydas, „Švietimo nuotykių“ kūrėjai, šiandieninės mokyklos atsidūrusios tarsi špagato būsenoje:  viena koja įsikibusios į XX a. autokratinį valdymą ir griežtus nurodymus (vis dar gajus problemų slėpimas, teisinantis, jog „pas mus problemų nėra, viskas gerai“); kita koja – siekiančios prieš tris dešimtis metų paskelbtos laisvės.

Jaunieji edukatoriai kviečia pedagogus visuose lygiuose drąsiai taikyti demokratinio ir įtraukiojo ugdymo metodus – pavyzdžiui, susėdimo į ratą metodą, kai visi gali pasisakyti, kaip jaučiasi, kokias problemas bei jų sprendimus mato.

Įgalinus vaikus kalbėti, garsiai reikšti savo nuomonę, klysti, kartu ieškoti sprendimų, prisiimti atsakomybę  – jie tampa nuostabiais bendražygiais.

Trumpai apie renginį ir programą.

Konferencija vyko spalio 15 d. nuotoliniu būdu. Apie darnų vystymąsi kaip mokyklos pokyčių strategiją kalbėjo Dr. Laima Galkutė – VDU mokslo darbuotoja, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ekspertė

Kolegė iš Edinburgo universiteto Škotijoje Betsy King, kalbėjo apie tai, kaip darnus vystymasis yra vykdomas Škotijos mokyklose.

Apie pokyčius, kurie turėtų kilti iš mokinių kalbėjo VDU lektorius, Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos gamtos mokslų mokytojas Gediminas Čapkauskas bei Švietimo nuotykių organizacijos kūrėjai Mindaugas ir Tautvydas.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, jog gyvenimas kasdien keičiasi ir kasdien mums reikia išmokti kažko naujo. Programa „Darni Mokykla“ – vienas iš būdų, kartu su ekspertais bei savo bendruomene – kolegomis,  vaikais, tėveliais, ugdytis pokyčių kompetencijas mokytis gyventi taikant darnaus vystymosi principus savo bendruomenėje.

Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis bei prisijungti prie darnių mokyklų tinklo visoje Lietuvoje!

X
Prenumerata