Kaip neprarasti pozityvumo ir energijos nesibaigiančių permainų laikotarpiu

Ekspertų patarimai pedagogams

Dešimtmečius trunkančios permainos švietime sekina jų taikinyje esančius pedagogus.  Tikriausiai daugelis vadybos specialistų pritartų teiginiui, jog dirbti ir pasiekti gerų rezultatų nuolatinių pokyčių sąlygomis, be aiškių žaidimo taisyklių  – be galo sudėtinga. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro inicijuoto projekto „Išmok jaustis gerai“ veiklos – konferencija, seminarai, žygiai – skirtos padėti pedagogams išmokti patiems  pasirūpinti savo savijauta bei psichologiniu klimatu mokykloje.

2018 m. pabaigoje (gruodžio 14 d.) Birštone įvyko įvadinė projekto „Išmok jaustis gerai“ konferencija, sutelkusi fizinės bei psichinės sveikatos specialistus, pasirengusius suteikti pedagogams „pirmąją pagalbą“ – skatinti jų motyvaciją, pasitikėjimą savo jėgomis.

Konferencijos metu buvo nagrinėjama šiuolaikinė sveikatos samprata, gilinamasi į sveikatą gerinančius įgūdžius, tokius kaip socialinis emocinis ugdymas, profesinio perdegimo atpažinimas ir prevencija, dėmesingo įsisąmoninimo praktikos ir kt.

Pedagogai ir mokyklų vadovai mokėsi tų pačių dalykų, kaip ir garsiausių pasaulio kompanijų darbuotojų komandos – skiriančios daug dėmesio savo personalo savijautai bei psichologiniam klimatui.

Lietuvos mokyklų rykštė – pedagogų profesinis perdegimas. Kaip jį atpažinti?

Aštuntajame XX a. dešimtmetyje JAV psichiatro H. Freudenbergerio atrastas „perdegimo sindromas“ signalizuoja apie plintančią emocinio, psichinio ir/ar fizinio išsekimo būseną. Gydytoja psichoterapeutė Gražina Sidorovienė, pristačiusi perdegimo reiškinį konferencijos „Išmok jaustis gerai“ metu, tai įvardino kaip chroniško streso fone susiformavusį sindromą, ilgainiui išsekinantį darbuotojo emocinius ir asmenybinius resursus. „Perdegama“ ir dėl individualių priežasčių, tokių, kaip amžius, darbo stažas, asmeninės savybės, ir  dėl organizacinių dalykų, susijusių su perkrūviais ar nuolatine laiko stoka. 

Medikės teigimu, atpažinti profesinį perdegimą galima iš tokių požymių, kaip emocinis išsekimas, depersonalizacija ir asmeninių siekių redukcija. Emociniam išsekimui būdingas emocinio fono pažemėjimas, abejingumas, dvasinė tuštuma. Depersonalizacija pasireiškia per santykių su žmonėmis deformaciją, kai ima dominuoti neigiamas, ciniškas ar abejingas požiūris į žmones, elgiamasi su jais, kaip su objektais. O asmeninių profesinių siekių redukcija atpažįstama iš neigiamo savo profesinių gebėjimų, pasiekimų, savo galimybių ir svarbos vertinimo.

Kaip išvengti profesinio perdegimo?

Rečiau perdega tie žmonės, gebantys atsipalaiduoti ir ventiliuotis bei lanksčiau reaguojantys į pokyčius, pastebi Gražina Sidorovienė. Ekstravertai labiau linkę „perdegti“ nei intravertai. Savivertės lygis su perdegimu koreliuoja neigiamai, t. y. darbuotojai, pasižymintys prastu savęs vertinimu, labiau linkę į profesinį perdegimą nei tie, kurie save vertina gerai. Dideli darbo krūviai ir viršvalandžiai skatina perdegimo procesą, o racionalios darbo pertraukos – mažina.

Psichoterapeutė G. Sidorovienė išskiria keletą veiksnių, padedančių sumažinti „perdegimą“. Pasak medikės, svarbu suteikti darbuotojui galimybę pačiam savarankiškai daryti sprendimus. Įsitraukus į svarbių sprendimų priėmimą – perdegimo tikimybė gerokai sumažėja. Administracijos žmonių parama ir pagalba sudėtingose situacijose bei teisingas moralinis ar piniginis skatinimas taip pat ryškiai sumažina perdegimo sindromo susiformavimo tikimybę. Ir atvirkščiai – grįžtamojo ryšio stoka ar jo nebuvimas iš administracijos kolegų bei nepakankamas darbuotojų skatinimas (ar jo nebuvimas) formuoja perdegimo simptomus.

Atsipalaidavimui ir streso valdymui – dėmesingo įsisąmoninimo praktikos

Dėmesingo įsisąmoninimo esmę ir taikymą pedagogo darbe konferencijos dalyviams pristatė Inga Juodkūnė, psichologė, dėmesingo įsisąmoninimo trenerė, apibūdindama tai, kaip sąmoningą dėmesio sutelkimą bei išlaikymas, padedantį suvokti realybę be mąstymo klaidų ar iškraipymų. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos gali būti formalios, kaip, pavyzdžiui, meditacija ir neformalios – trumpi stabtelėjimai, pirmas kąsnis, gurkšnis, garsas ar akimirkos įsisąmoninimas.

Pasak psichologės, suaugusiems ši praktika naudinga, nes gali padėti ugdyti kantrybę, leidžiančią suprasti, kad viskam ateis savas laikas; pasitikėjimą, kitaip – tikėjimą savo minčių, jausmų ir intuicijos pagrįstumu; susitaikymą – atvirumą ir norą matyti viską taip, kaip šiuo metu yra; neprisirišimą – sugebėjimą pripažinti tai, kad išgyvenimai ir potyriai prasideda ir baigiasi.

Vaikams dėmesingo įsisąmoninimo žaidimai lavina pastabumą – padeda įsiklausyti į savo patirtis ir adekvačiau reaguoti į įvairias situacijas; ugdo gebėjimą koncentruotis – ilgiau išlaikyti dėmesį, padeda nurimti ir valdyti emocijas – tapti psichologiškai atsparesniais, apsisaugoti nuo streso, nerimo ir depresijos ateityje. Dėmesingas įsisąmoninimas padeda lavinti socialinius įgūdžius, stiprina rūpestį kitais, dėkingumą ir gebėjimą džiaugtis kitų laime ir tuo pačiu mažina patyčių tikimybę.

Dėmesingo įsisąmoninimo veiklų taikymo klasėje ypatumai

Pasak Ingos Juodkūnės, norint organizuoti dėmesingo įsisąmoninimo veiklas klasėje, verta atkreipti dėmesį į keletą dalykų:

  • Kartą pasiryžus, svarbu tai daryti reguliariai ir pastoviai. Taip vaikams lengviau suprasti dėmesingo įsisąmoninimo prasmę ir naudą. Veiklų/žaidimų trukmė nėra svarbi – jos gali trukti ir 2  minutes. Svarbiau, kad į procesą įsitrauktų visi – taip pat ir mokytojai.
  • Veiklas reikėtų parinkti pagal vaikų amžių. Ikimokyklinukams dėmesingumo mokytis tinka per muziką, judesius ar maistą; paaugliams – per įsiklausymą į savo kvėpavimą.
  • Pratimus vaikams pateikime kaip žaidimus – pozityviai,lengvai, jokiais būdais nepaversdami jų disciplinos įrankiais ar bausmėmis.

Norintiems išbandyti dėmesingą įsisąmoninimą kartu su vaikais, Inga Juodkūnė pateikė keletą pratimų.

„Varpelis“. Vaikų prašoma nurimti ir užsimerkti. Suskambus varpeliui, klausytis jo garso iki kol visiškai nutils. Vėliau, pridėjus ranką prie pilvo ar krūtinės, pajusti savo kvėpavimą, mokytojui kartas nuo karto tyliai paraginant – „Tiesiog įkvepiame….”, „Tiesiog iškvepiame….”. Antru varpelio skambtelėjimu pratimas užbaigiamas.

„Žmogus-voras“. Vaikai tampa super herojais, turinčiais ypatingų gebėjimų – ypač susitelkus užuosti, matyti, girdėti, ragauti ir liesti taip, kaip tai daro „Žmogus-voras“. Tai skatina kiekvieną žaidimo dalyvį stabtelėti ir visą dėmesį sutelkti į dabarties akimirką bei visiškai atsiverti savo pojūčiams.

Projekto „Išmok jaustis gerai“ veiklos tik prasideda. Tolesniuose etapuose projekte dalyvaujantys pedagogai išbandys patrauklias fizinio aktyvumo veiklas, mokysis įveikti stresą, bendrauti konfliktinėse situacijose, sutelkti savo kolektyvus bendrų tikslų siekimui. O birželio mėnesį projekto organizatoriai pakvies visus Lietuvos pedagogus  atsipalaiduoti ir atgauti jėgas dalyvaujant Nacionaliniame mokytojų žygyje Neries regioniniame parke.

Daugiau informacijos –

  • www.lvjc.lt/Ismok-jaustis-gerai-2018-2019/
  • jolanta.markeviciene@lvjc.lt

 

 

 

X
Prenumerata