Eugenijus Laurinaitis pataria, kaip išgyventi pandemiją: nesinaudokime senais receptais, jie nebetinka
Koronavirusas, radikaliai ir greičiausiai negrįžtamai keičiantis kasdienius žmonių įpročius, neslūgsta ir lengvų pergalių nežada.
Apsipratus su pirmuoju išgąsčiu, ieškoma naujų, patikimų būdų, kaip saugiai (su)gyventi su šalia esančiu COVID-19. Kol pasaulio mokslininkai kuria vakcinas bei rengia globalias saugaus elgesio rekomendacijas, įvairiose bendruomenėse žmonės ieško savų, patikimų būdų, kaip saugiai tęsti savo veiklas ir neužsidaryti namuose.
Kalbėdamas apie tai, kaip nenuskęsti pandemijos potvynyje, profesorius E. Laurinaitis mokytojams, tėvams, kitiems švietimo bendruomenės nariams pataria kelis dalykus:
1. Nesinaudokime senais receptais. Jie nebetinka. Ieškokime naujų elgesio modelių. Pasak profesoriaus, „šioje krizėje autoritetų – kurie pasakytų, kaip elgtis – nėra, arba, šios krizės sprendimuose mes visi autoritetai. Visi, kurie kažką bandome“.
2. Viską, ką sugalvojame, svarbu išbandyti ir kritiškai įvertinti. Tik tai duoda norimų rezultatų. „Šiandien ypač svarbu mokytis iš savo praktikos, sprendžiant dalykus žingsnelis po žingsnelio“, – pastebi E. Laurinaitis.
3. Labai svarbu dalintis patirtimis tarpusavyje. „Jeigu kas nors pavyko, padėjo, palengvino, išsprendė – pasidalinkime su visais aplinkui, nes mes kiekvienas surandame po mažą krislelį kažkokio sprendimo, kuris gali būti globalesnis ir apimantis daugiau žmonių. Būtina dalintis patirtimi, analizuoti vienas kito padarytus veiksmus ir jų rezultatus, bandyti juos apjungti. Tai yra procesas, kurį pavadinčiau „draugavimu krizėje”, – mini profesorius.
4. Dalinimuisi informacija ir atradimais labai tinka šiuolaikinės medijos: internetas, socialiniai tinklai – tos pačios, kuriuose tiek daug laiko praleidžia mūsų vaikai. Žymaus psichiatro nuomone, tai yra puiki terpė ir tėvams bei mokytojams dalintis bei mokytis vieniems iš kitų.
5. Likti nuošalėje, vengiant aktyvių sprendimų – nepavyks niekam: „Mes visi esame tarsi viename Nojaus laive. Potvynis atėjo. Kišti galvą į smėlį, tai reiškia, kad mane jisai paskandins. Tikėtis, kad tai ims ir praeis, yra iliuzija. O tai reiškia, kad tikrai turime mokytis naujos realybes ir išgyventi joje“.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pastebi – mokykimės patys ir padėkime vaikams išmokti gyventi naujomis sąlygomis: pamažu, nedideliais žingsneliais. Grįžti atgal, į situaciją, kurią turėjome prieš metus – nepavyks.
Siekiant padėti švietimo bendruomenei prisijaukinti į vis dažniau taikomą nuotolinį mokymą bei dalintis kitais pandemijos paskatintais ugdymo organizavimo atradimais, spalio 8 d. rengiama švietimo aktualijoms skirta virtuali konferencija „Nestabilus ryšys: santykiai ir ugdymas nuotolinio mokymosi realybėje“.
Pranešimus joje skaitys ir patirtimi dalinsis gydytojas psichiatras, psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinatis, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys, pedagogas Mantas Karanauskas, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas, komunikacijos specialistas Tomas Nemūra, taip pat neformaliojo švietimo praktikai Agnė Rickevičienė ir Algimantas Žadeikis. Po pranešimų vyks diskusijos mažesnėse, nuotolinio ugdymo problemoms skirtose darbo grupėse.
