„Išmok jaustis gerai“ vasario mokymai šalies pedagogams
Vasario 18–22 dienomis didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje – vyko mokymų ciklas šalie pedagogams. Juose kalbėta:
- apie stresą mokykloje – jo ištakas, mokytojų poziciją/įsitraukimo lygį bei praktines (individualias ir grupines) streso valdymo technikas.
- apie fizinę ir psichinę sveikatą – darbą su savo mintimis, emocijomis, kūno stebėseną bei tinkamus reagavimo metodus.
- apie gilaus poilsio technikas.
Mūsų mintys stipriai veikia emocijas ir elgesį. Pozityvios padeda jaustis ramiai ir saugiai, negatyvios – kelia stresą, kausto sprendimų priėmimą. Sportas ar judėjimas, įsiklausymas į save – savo kvėpavimą, padeda nusiraminti, grįžti į save.
Kaip pedagogams rūpintis savimi?
„Išmok jaustis gerai“ lektorė, psichologė Lina Straukė pataria rūpintis savo kūnu, neužsisėdėti ir mylėti save.
- Kūnas nėra tik stovas galvai, pastebi L. Straukė. Dažnai stengiamės viską daryti racionaliai, logiškai, tačiau turime klausytis ne tik proto bet ir įsisąmoninti kūno pojūčius, mintis, emocijas. Jie gali greičiau nei smegenys pranešti jog esate pervargę, išsekę ir laikas pailsėti.
- Eksperimentavimas – taip pat labai svarbu. „Sumažinti įtampą, nuovargį, stresą galima įvairiais būdais, ieškokite, bandykite ir atraskite tai, kas padeda atsipalaiduoti ir geriau pasijausti. Būkite atviri patirčiai ir supraskite, jog tai kas tinka draugui, gali visiškai netikti tau“, – pataria psichologe.
- Trečiasis L. Straukės patarimas – „Mylėkite save!“. Specialistė mano, kad niekas nėra tobulas, kiekviena diena yra naujas baltas lapas, kurį atverskite ne galvodami apie vakar dienos rūpesčius ir darbus, o optimistiškai nusiteikę augti ir tobulėti.
Psichologė Alina Bechterovė, projekto „Išmok jaustis gerai“ mokymų lektorė, įsitikinusi, jog tam, kad išmoktų kovoti su stresu, mokytojai turėtų išmokti tinkamai ilsėtis, pasirūpinti, kad jų veikloje netruktų nei fizinio, nei socialinio aktyvumo, kartas nuo karto prisiminti profesinę higieną.
„Svarbu prisiminti, kad kaip mus paveiks stresas, priklauso nuo to, ar mes esame pailsėję ar pavargę. Seniai atostogavę, dirbę viršvalandžius, nesiilsėję savaitgalį – greičiau susierzina, paprasčiau „išmušami iš vėžių“ net ir kasdienėmis situacijomis. Dirbantiems protinį darbą svarbu išlaikyti fizinio aktyvumo balansą – reguliariai sportuoti tam, kad psichologiškai susikaupusį stresą, įtampą, nerimą ar tiesiog nuovargį, iškrauti fiziškai. Taip pat svarbu dalyvauti veikloje su kitais asmenimis: rankdarbių būreliai, savipagalbos grupės, teatro trupės, diskusijų klubai, pyragų kepimo rateliai... tinka, bet kas, kas jus skatina būti su kitais žmonėmis. Buvimas su ir tarp kitų žmonių, mums suteikia galimybę būti išklausytiems, palaikytiems, suprastiems, pasisemti idėjų, minčių, pasijausti ne tokiais vienišais su savo dilemomis, kartais gauti minčių, kaip kiti sprendė panašias problemas“, – patarimais dalinasi psichologė Alina Bechterovė.
Pasak Alinos, bent kartą per mėnesį pedagogui turėti supervizija/ interviziją/ specialistų susirinkimą... bet ką, kur būtų aptariamos ir nagrinėjamos stresinės, probleminės situacijos darbe, ieškoma išeičių. Nuolat siekti asmeninio ir profesinio tobulėjimo, žinių. Minėti veiksmai padeda išvengti profesinio perdegimo, tapti atsparesniam streso poveikiui. (Daugiau šios specialistės patarimų rasite čia)
Kaip visa tai vyko? Nidos Lendraitytės video ir foto
Renginių foto rasite čia
https://lvjc.lt/ismok-jaustis-gerai-2019-vasaris/
