Didžioji dalis visų šiuolaikinių organizacijų remiasi horizontaliu veikimo modeliu, kurio pagrindas – grupinis, komandinis darbas, bendradarbiavimas, partnerystė ir nuolatinis mokymasis. Taip veikia suaugusiųjų pasaulis, bet ar tie patys principai galioja ir mokykloje? Ar būtina mokytis ir mokyti komandinio darbo? Tyrimai rodo, kad vaikams, kurie auklėjami pabrėžiant asmeninius pasiekimus, savarankiškumo ir rungtyniavimo svarbą, sunkiau sekasi prisitaikyti prie komandinio darbo principų, integruotis į grupes ir jose kurti lygiaverčius santykius. Tad, panašu, kad jau mokykloje būtina ne tik ugdyti asmenines savybes ir stiprybes, bet ir sudaryti sąlygas išbandyti save grupėje bei komandoje.
Grupė ar komanda?
Jei kažkada nebūtume susibūrę į grupes, galbūt, nebūtume ir išgyvenę. Tad poreikį būti grupėje ir jai priklausyti esame „atsinešę“, „paveldėję” iš protėvių. Joje būdami, dalyvaudami mes nuolat mokomės socialinių santykių ir vaidmenų. Mokykla ir klasė – taip pat natūraliai susiklosčiusi grupė, palanki aplinka joje padeda formuoti emociškai stabilius grupės ryšius, o kad ji taptų komanda, ją turi vienyti bendras tikslas ir pastangos to tikslo siekti.
Mokytis komandinio užduoties sprendimo galima bet kokios pamokos metu susiskirsčius į mažesnes, 5-10 asmenų, komandas. Formuojant jas svarbu atkreipti dėmesį, kad komandoje būtų panašūs ir tuo pačiu skirtingi moksleiviai: panašumai leis jiems būti kartu, o skirtumai mokys atsižvelgti į kiekvieno asmeninius gebėjimus ir pagal juos skirstytis vaidmenis bei konkrečiomis užduotimis. Gera komanda taip pat turi savyje apjungti ir bendradarbiavimo, ir konkurencijos elementus, t.y., dirbant komandoje reikia mokytis geriausias savo asmenines savybes nukreipti bendro komandinio tikslo siekimui, bendradarbiavimui.
Po kiekvienos komandinės užduoties būtina aptarti rezultatus ir paskatinti komandą diskutuoti apie pasirinktus vaidmenis, komandos stiprybes ir silpnasias vietas. Svarbu kelti klausimus, kas garantuoja komandos stiprybę, kaip gebėjimą bendradarbiauti lemia komandos narių santykiai, kartu praleidžiamas laikas. Ar tikslo lengviau siekti, kai komanda susiburia savarankiškai, ar yra, pavyzdžiui, suformuojama mokytojo. Tai leis dar geriau pažinti vieniems kitus ir taip pat ugdys suvokimą, ko reikia gerai komandai ir ko reikia efektyvesniam tikslo siekimui.
Ko moko bendradarbiavimas
Komandinis darbas ir skatinimas bendradarbiauti moko efektyvaus komunikavimo, informacijos dalijimosi, įsiklausymo į kito nuomonę bei pasiūlymus. Taip pat stiprina grupės bendrumą, susitelkimą, vieningumą, įsitraukimą, pasitikėjimą savo draugais. Mokiniai dalyvaudami komandoje taip pat kelia ir savo savivertę, geriau pažįsta save, geba įvertinti savo stiprybes ir mokosi jas pritaikyti grupėje. Mokantis bendradarbiauti, gerėja ir viso kolektyvo mikroklimatas.
Ne vienas mokytojas pastebi, kad ne visiems vaikams lengva dalintis užduotimis, prisiimti vieną ar kitą vaidmenį, paaukoti asmenines ambicijas, suprasti, kad komanda yra jėga, su kuria gali įveikti pačias sunkiausias užduotis. Išmokyti pastebėti komandos galimybes galima tik per praktines patirtis, per užduotis, kurios sunkiau įkandamos vienam žmogui, bet įveikiamos grupei. Svarbu, kad moksleiviai įvertintų kiekybės jėgą, kai per tą patį laiką grupė sugeba padaryti daugiau, nei galėtų atlikti pavieniui.
Kaip mokytis komandinio sutelktumo
Mokyklinė programa dažnai nukreipta į individualias užduotis, o komandinio darbo svarbai įvertinti riekėtų sudėtingesnių užduočių, kurių atlikimui gali neužtekti vieno žmogaus gebėjimų. Užduotis turi provokuoti bei skatinti kiekvieną komandos narį daryti tai, ką sugeba geriausiai ir sujungti visos komandos narių pastangas bendram tikslui.
Puiki platforma bendradarbiavimo ugdymui – fizinio lavinimo pamokos. Nors sporto varžybų formatas neretai traktuojamas kaip pramoga, tai puiki proga bendradarbiavimo gebėjimams pasitikrinti, o komandinių sporto šakų įtraukimas į mokymo programą – vienas iš būdų mokytis komandinio veikimo. Ir ne tik. Komanoje mokomasi ir empatijos, silpnesnių narių palaikymo, paskatinimo, atsakomybės prisiėmimo lemiamais momentais.
Dar labiau atsiskleisti komandai ir įvertinti individualias kiekvieno savybes padeda multi-sporto varžybos. Jas sudaro skirtingos rungtys, reikalaujančios ne tik fizinio pasirengimo, bet ir intelektinių gebėjimų. Ko nemoka vienas, pagelbės kitas, vienas – geresnis bėgikas, kitas – metikas, trečias – geriau orientuojasi – svarbiausia tampa atrasti kiekvieno komandos nario stipriąsias puses ir jas išnaudoti.
Kalbant apie kitas disciplinas taip pat galimos komandinės užduotys. Jau rengiamos komandinės matematikos, chemijos, biologijos olimpijados ir jų patirtimi sėkmingai galima pasinaudoti mokykloje. Sutelkti mokinius bendradarbiauti padeda ir pojektinės užduotys, išmoktas žinias apibendrinančio formato pamokos, protų mūšiai su užduotimis iš skirtingų disciplinų.
Bendradarbiavimą tyrinėti bei juo pagrįstą darbą kurti padeda ir „kito mokymas”. Galima taikyti žaidybinę mokymo formą, kai suolo draugams pasiūloma vienam kitą išmokyti kokio nors paprasto įgūdžio arba pasiūlyti didesnei grupei išsirinkti narį, kuris kitiems paaiškins, pavyzdžiui, matematikos uždavinio sprendimą. Taip mokomasi išklausyti, priimti informaciją, o vėliau pasidalinti savo įžvalgomis. Svarbu suteikti galimybę visiems komandos nariams pabūti ir „mokytojais”, ir „mokiniais”.
Apibendrinant svarbu pabrėžti, kad bendradarbiavimas – svarbus gebėjimas, kuriam kelią kloja komandinis darbas. Jo metu mokomės siekti tikslų, iniciatyvumo, argumentuoto konfliktų sprendimo. Susidūrus individui ir kolektyvui tenka mokytis spręsti savojo AŠ ir vaidmens komandoje dilemą, paragauti lyderystės. Kūrybiškai išnaudojant komandines užduotis mokykloje, visas šis procesas gali būti smagus, įtraukiantis, auginantis ir stiprinantis emocinius ryšius.
Žymos: seu seu-mokytojams seu-pedagogams