Socialinės emocinės kompetencijos – tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Yra nustatyta, kad mokymuisi daro įtaką daugybė socialinių ir emocinių veiksnių. Į mokyklą ateinantis neramus, baimingas ar besijaučiantis svetimas mokyklai vaikas – tai vaikas, kurio gebėjimas mokytis yra sumažėjęs. Mokykla, kurioje patyčios yra kasdienis reiškinys, nėra ta vieta, kurioje vaikai jaučiasi skatinami mokytis ir bręsti. Todėl socialinis emocinis ugdymas organizuojamas taip, kad vaikai ir suaugusieji (t. y. ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, tėvai) įgytų žinių, nuostatų, įgūdžių ir kompetencijų, būtinų psichikos sveikatai stiprinti ir išsaugoti. Apie tai garsiai kalba viso pasaulio mokslininkai, švietimo, sveikatos ir ekonomikos ekspertai.
Socialinio ir emocinio ugdymo konferencija pakvietė švietimo bendruomenę aptarti socialinio ir emocinio ugdymo praktiką Rytų Ukrainos mokyklose.
Renginį organizuoja Lietuvos vaikų ir jaunimo centras.
Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.