Šylantis klimatas ir vėstantys tarpusavio santykiai rūpi ne tik suaugusiesiems. Žaibiškai išpopuliarėjęs šešiolikmetės Švedijos klimato aktyvistės Gretos Thunberg judėjimas rodo, jog jaunimui rūpi klimato kaitos keliamos ekologinės bei socialinės problemos, su kuriomis kasdien susiduriame vis aštriau.
Didžioji dalis vaikų ir jaunimo iniciatyvų nėra tokios garsios ir patraukiančios dėmesį – jos lokalios, neperžengiančios bendruomenės ribų. Lietuva – ne išimtis. Šimtai mokyklų, darželių, jaunimo organizacijų mūsų šalies miestuose bei miesteliuose įsitraukia į veiklas, sprendžiančias šylančio klimato, išaugusio vartojimo, socialinės atskirties, taršos, skurdo iššūkius, taip pat kitas darnaus vystymosi dokumentuose minimas problemas.
Apie tai kalba edukatorė Jolanta Markevičienė, naująjį – jau penktąjį – veiklos sezoną pradedančios darnaus vystymosi programos DARNI MOKYKLA vadovė. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro inicijuojamos programos veiklos padeda vaikams, kartu su mokytojais ir tėvais, atrasti būdų, kaip gyventi darnoje su supančia aplinka – keisti kasdieninius savo pačių, savo šeimos ar klasės įpročius darnesniais, mažinti vartojimą ir taršą, ugdytis sveiko gyvenimo įgūdžius, jautrumą ir empatiją artimui.
Prasidėjus naujajam veiklos sezonui jaučiamas išaugęs mokyklų ir darželių susidomėjimas globalaus švietimo veiklomis – įgyvendinti darnias, bendruomenės įpročius keičiančias iniciatyvas pasirengę net trečdaliu daugiau švietimo įstaigų, lyginant su ankstesniais metais. Vertinant pastarųjų kelių metų patirtį, kinta vaikų iniciatyvų mastas bei turinys – žaliosios iniciatyvos virsta darniomis ir šalia ekologinės veiklos atsiranda žymiai daugiau socialinių akcijų, įtraukiančių visą bendruomenę, – pastebi J. Markevičienė.
Planuojant veiklas, nebeapsiribojama vien tik savo įstaiga – darželiu ar mokykla: jaunieji darnios visuomenės kūrėjai veikia plačiau, gręždamiesi į šalia gyvenančius vienišus senjorus, specialiųjų poreikių turinčiuosius ar beglobius gyvūnus – sprendžia problemas tų, kuriems reikia pagalbos.
Didžiųjų miestų iniciatyvos
Didžiųjų miestų mokyklos dažniau rinkosi bendruomenei edukuoti skirtus projektus – rengė paskaitas, seminarus, organizavo praktines veiklas, keičiančias bendruomenės įpročius sveikesniais ir darnesniais,.
Vienas iš įdomesnių pavyzdžių, pasak Jolantos Markevičienės – Vilniaus Lazdynų mokyklos 2019 m. projektas, kurio metu mokyklos komanda surengė seniūnijos bendruomenei skirtus aplinkosaugos ir eko problemų sprendimui skirtus mokymus, taip pat kartu su VTDK studentais atlikę tiriamąjį darbą – parengė „Žaliuosius“ maršrutus, padedančius mokyklą pasiekti dviračiais arba pėsčiomis bei „Mobiliųjų stotelių“ žemėlapį, kviečiantį į mokyklas savo atžalas vežančius tėvelius įsisodinti ir kitus, netoliese gyvenančius mokinius.
Miestelių iniciatyvos
Mažuose miesteliuose mokyklos į veiklų organizavimą įtraukdavo visą gyvenvietės bendruomenę – rengė bendras talkas, apželdinimo ar aplinkos tvarkymo darbus, sodino sodus, maitino žvėrelius, rengė inkilų kalimo ir kėlimo dirbtuvės.
Pavyzdžiui Kretingos r. Grušlaukės mokyklos ir viso kaimo bendruomenė kartu savanoriavo akcijose „Mes rūšiuojam“, „Darom“, taip pat miško sodinimo bei tvarkymo veiklose, žvėrelių šėrimo, inkilų konstravimo dirbtuvėse.
Darželių iniciatyvos
Džiugu, kad per pastaruosius keletą metų labai išaugo programoje „Darni Mokykla“ dalyvaujančių darželių skaičius. Tiesa, šios iniciatyvos kiek kitokios, nes į jų organizavimą bei vykdymą labai aktyviai įsitraukia tėveliai, – pastebi Jolanta Markevičienė.
Švietimo specialistės nuomone, tokios iniciatyvos vaikams ypatingai naudingos, nes formuoja veiklos kartu su suaugusiais, aktyvumo, pilietiškumo, aplinkos tausojimo įgūdžius. Pradinių mokyklų mokytojai pastebi, jog iš „darnių darželių“ atėję vaikai žymiai aktyvesni, atsakingesni, pasižymi kritiškesniu mąstymu.
Vienas iš pavyzdžių – Vilniaus lopšelio darželio „Švelnukas“ kieme atsirado vaikams skirta mušamųjų muzikos instrumentų erdvė; organizuotos drabužių bei šviesos instaliacijų iš antrinių žaliavų kūrimo šventės, lauko žaislų gaminimo dirbtuvės, žolelių arbatų, pačių keptos duonelės bei obuolių pyragų degustacijos.
Kaip sukurti veiklią komandą?
Veiksmingas būdas, padedantis suburti iniciatyvią, kūrybingą, veiklią komandą – į ją pakviesti skirtingas visuomenės grupes: vaikus, paauglius, tėvelius bei mokytojus, – įsitikinusi „Darni mokykla“ organizatorė J. Markevičienė.
„Pastebėjome, kad mišrios komandos nuveikia gerokai daugiau, jų idėjos įvairesnės, iniciatyvos įdomesnės, sprendžiamos užduotys – daugiau atsakomybės reikalaujančios. Ir mokytojas tokioje komandoje nelieka vienintelis atsakingas už veiklos užsukimą ir pasiektus rezultatus. Šias, 2019–2020 metais komandoms iškėlėme naują iššūkį – darnaus vystymosi švietimo temas integruoti ir į kasdienį ugdymo procesą – pamokas mokykloje. Esame tikri, kad jie puikiai susitvarkys“, – savo pastebėjimais dalinasi švietimo specialistė.
Kitas svarbus veiksnys, užtikrinantis komandos gyvybingumą – atsisakyti perdėto kontroliavimo, suteikiant erdvės laisvai bendrauti, savarankiškai veikti, laisvę patiems priimti sprendimus.
Vertėtų neužmiršti ir nuolatinės refleksijos – tai leis esanti reikalui, suteikti reikiamą pagalbą bei įvertinti už pergales.
Vaikai, kartu su suaugusiaisiais spręsdami ekonomines, ekologines, socialines bendruomenės problemas – kurdami darnią mokyklą ir bendruomenę – išmoksta labai svarbių gyvenime dalykų – ugdosi atsakingumą, kritinį mąstymą, empatiškumą, pasitikėjimą savimi ir tikėjimą bendruomene.
Jei kyla klausimų, ar norėtumėte prisijungti prie programos, parašykite [email protected]