Kaip kurti geresnę mokyklą? Moldovoje įvertinta lietuvių patirtis.

Kokią mokyklą galėtume vadinti gera mokykla? Skirtingų šalių moksleiviai tai suvokia panašiai. „Norėčiau lankyti atvirą mokyklą, kurios sienos – permatomos, nes iš stiklo, o mokinių ir mokytojų santykiai – nuoširdūs ir draugiški, nes mokytojai mato, girdi ir įsiklauso į kiekvieno mokinio domėjimosi sritis, pomėgius, savijautą...“. Ši nuomonė – 15 m. moksleivio iš Moldovos, tačiau panašiai galvoja ir jo bendraamžiai kitose šalyse – Lietuvoje, Ukrainoje...

„Geresnė mokykla – geresnei ateičiai“ – taip vadinosi projektas, kurį Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su švietimo ekspertais iš įvairių mūsų šalies įstaigų šių metų spalio 23–25 d. įgyvendino Moldovos respublikoje. Projekto metu organizuoti mokymai Ungeni mokyklų mokytojams bei mokiniams, surengtas švietimo specialistams skirtas forumas apie socialinės aplinkos bei ugdymosi ir raidos sąlygų gerinimo galimybes Ungheni regiono mokyklose, vyko susitikimai švietimo situacijai aptarti su šio miesto meru Alexandru Ambros bei švietimo komiteto vadove Pancu Iulia.

„Saugios mokymosi aplinkos kūrimas, vaikų ir jaunimo gyvenimo įgūdžių lavinimas, ugdytojų kvalifikacijos kėlimas padeda užtikrinti mokymosi proceso tvarumą bei įtraukumą, įgalina jaunuolius pačius spręsti iškylančias bendruomenės ar šalies problemas,– pastebi šio vizito organizatorė Jolanta Markevičienė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro projektų vadovė. – Po sėkmingo panašaus projekto įgyvendinimo Rytų Ukrainoje, buvo įdomu susipažinti ir su nedidelio Moldovos miestelio Ungheni moksleiviais bei mokytojais, iš pirmų lūpų sužinoti, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kartu paieškoti galimų šių problemų sprendimo būdų“.

Švietimas – ne prioritetas

Nors Ungheni savivaldybė aktyviai veikia verslo skatinimo ir jam tinkamų sąlygų kūrimo srityje, deja, švietimui dėmesio čia labai stinga. Ši sritis nelaikoma prioritetine, padedančia kurti progresyvų ir konkurencingą regiono įvaizdį.

Vietos pedagogai jaučiasi nusivylę ir nepatenkinti savo darbu ir neįdomūs nei valdžiai, nei moksleiviams ar jų tėvams. Daugeliui moksleivių pats mokymasis taip pat nekelia didelio susižavėjimo. „Ungheni mokyklose ypač trūksta jaunų, pozityvių mokytojų – jų energingumo, vizijos, tikėjimo, naujų idėjų. Šiuolaikinių technologijų pamokose naudojamos labai retai ir priimtinos, deja, tik moksleiviams, bet ne mokytojams. Retas specialistas pamokose naudoja mums jau gerai pažįstamus aktyvius mokymo metodus, tokius, kaip integruotos pamokos, projektinė veikla ar komandinis darbas“, – pastebi Jolanta Markevičienė. Kadangi pedagogams sunkiai sekasi sudominti vaikus mokymusi, jie tai stengiasi kompensuoti reiklumu, griežtumu bei ypač dideliais namų darbų kiekiais, dėl kurių, vaikų nuomone, jokiai kitai veiklai už mokyklos ribų nebelieka nei noro, nei laiko. Mokinių situaciją dar labiau apsunkina tai, kad daugelio jų tėvai dirba NVS ar ES šalyse, tad moksleiviai neretai lieka nesuprasti ne tik mokykloje, bet ir namuose.

Kitokios mokyklos idėja patiko ir mokytojams, ir moksleiviams

Nors į Lietuvos vaikų ir jaunimo centro specialistų vedamus užsiėmimus vaikai buvo „atvaryti“ – pasirinkimo laisvės dalyvauti ar nedalyvauti jie neturėjo – didžioji dauguma įsitraukė jau pirmosiomis minutėmis. O pasibaigus užsiėmimo laikui dar ilgai stoviniavo ir bendravo su lektoriais. „Vaikus visų pirma nustebino tai, jog jų mintys ir nuomonė apskritai gali būti kažkam įdomi, kad suaugusieji jų klausosi, jais domisi, su jais diskutuoja“ – pastebėjimais dalinasi J. Markevičienė.

Ne mažiau aktyvūs buvo ir mokytojai, jie taip pat įsitraukė į praktinius socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo (SEU) užsiėmimus, kuriuose nagrinėjo, kaip SEU metodus įtraukti į ugdymo procesą bei skatinti moksleivių motyvaciją mokytis ir tobulėti.

„Susidarė įspūdis, jog jeigu būtumėme pasilikę ilgiau, tai dalyvių seminaruose ir užsiėmimuose būtų vis daugėję ir daugėję. Jei tik prasidėjus mokymams sulaukėme minimalaus dalyvių skaičiaus, tai kitą dieną jau teko ieškoti papildomų kėdžių ir nes sunkiai tilpo visi norintys. O Forume vietoje planuotų 60 dalyvių sulaukėme beveik 100“, – džiaugėsi Jolanta Markevičienė. Tai, pasak organizatorės, tik įrodo, kad ir pedagogams, ir moksleiviams trūksta galimybių tobulėti bei gauti daugiau informacijos apie naujausias ugdymo tendencijas.

Dažniausiai pedagogai ir vaikai nustemba suvokę, kad mokymo(si) procesą bei visą mokyklos aplinką gali pakeisti jie patys, savo pačių iniciatyva, be didelių finansinių išlaidų, vien pasitelkus šiek tiek kūrybiškumo ir pastangų. Mokyklos atvirumas, bendradarbiavimas su kitų mokyklų ar šalių mokytojais ir mokiniais, visai bendruomenei suteikia įkvėpimo ir motyvacijos keistis ir keisti savo aplinką. Tokias galimybes kaip tik suteikia įvairūs projektai ir dalyvavimas juose.

Apie projektą:

Lietuvos-Moldovos vystomojo bendradarbiavimo projektą „Geresnė mokykla – geresnei ateičiai“ vykdo Lietuvos vaikų ir jaunimo centras ir Moldovos nevyriausybinė organizacija CREATORII. Projekto veiklomis siekiama tobulinti socialinę aplinką Ungheni miesto mokyklose, siekiant užtikrinti geresnes sąlygas vaikų vystymuisi ir raidai. Projektą remia ir finansuoja Lietuvos Respublikos ambasada Moldovoje, Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai fondo prie LR Užsienio reikalų ministerijos lėšomis.

Lietuvos švietimo specialistai spalio 23–25 d. Moldovoje dalyvavo susitikimuose su Moldovos Respublikos Ungeni miesto savivaldybės ir šios šalies Švietimo, kultūros ir tyrimų ministerijos atstovais, organizavo švietimo specialistams skirtą forumą „Geresnė mokykla – geresnei ateičiai“ apie socialinės aplinkos Ungheni regiono mokyklose gerinimo galimybes, užtikrinant palankesnes sąlygas vaikų vystymuisi ir raidai, vedė mokymus moksleiviams bei pedagogams.

Spalio 25 d. vyksiančiame forume „Geresnė mokykla – geresnei ateičiai“ dalyvavo bei įžvalgomis dalinosi Lietuvos Respublikos ambasados Moldovos Respublikoje ministras patarėjas Andrej Didenko, Ungheni miesto meras Alexandru Ambros, Ungheni rajono prezidentė Ludmila GUZUN. Šiame renginyje LR Seimo švietimo komiteto narys G. Steponavičius skaitė pranešimą apie Lietuvos patirtį kuriant saugią emocinę ir tarpusavio pasitikėjimą skatinančią ugdymo aplinką mokyklose; Lietuvos specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro socialinis pedagogas Rytis Šiautkulis pasakojo apie praktines saugią mokymosi aplinką kuriančias priemones bei jų taikymo ypatumus; Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vadovas Valdas Jankauskas dalinosi gerąja socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo patirtimi – pasakojo apie jų svarbą sėkmingam gyvenimui. Taip pat vyko moderuojamos diskusijos apie geresnės socialinės aplinkos švietimo įstaigose kūrimą ir palaikymą – buvo gilinamasi į mokymosi aplinkos kūrimo priemones, pedagogų turimas kompetencijas bei naudojamus mokymo metodus, ankstyvo iškritimo iš mokyklos prevevencines priemones.

Daugiau informacijos