„Nuotolines neformaliojo vaikų švietimo veiklas reikėtų ne stabdyti, o aktyvinti“, – teigia specialistas

Koronaviruso pandemijos metu neformaliojo vaikų švietimo veiklas reikėtų ne stabdyti, o aktyvinti, – įsitikinęs Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas. Pasak didžiausios šalyje neformaliojo vaikų švietimo įstaigos vadovo, vertėtų atidžiau įvertinti iššūkius, su kuriais susiduria užverti vaikams duris norintys NVŠ veiklų organizatoriai, ir padėti jiems šiuos sunkumus įveikti.

Neformalusis vaikų švietimas labai svarbus vaikams dėl kelių priežasčių. Visų pirma, būtent ši, neformali veikla padeda sėkmingai veikti netikrumo ir permainų laikotarpiu.

„Europos ir pasaulio mokslininkai švietimo, sveikatos, ekonomikos srityse ne kartą įrodė, jog ši, į emocinių ir socialinių gebėjimų ugdymą nukreipta švietimo rūšis padeda geriau prisitaikyti prie sunkiai nuspėjamų ir nuolat kintančių situacijų. Padeda pažinti ir tvarkytis su savo emocijomis, kritiškai/adekvačiai įvertinti situaciją, savarankiškai ir atsakingai veikti, atsižvelgiant taip pat ir į pažeidžiamiausias visuomenės grupes - savo pastebėjimais dalinasi Valdas Jankauskas.

Antroji priežastis – neformaliajame ugdyme vaikai renkasi tas veiklas, kurios jiems labiausiai patinka. Linkę kurti – muzikuoja, konstruoja, vaidina, dainuoja; teikiantys pirmenybę judriosioms veikloms – šoka, sportuoja ir pan. „Emocinės sveikatos specialistai man pritartų, kad esant nestabiliai situacijai vaikui labai svarbu turėti profesionalo vedamą veiklą, kuria užsiimti jam ar jai svarbu; taip pat galimybę veikti kartu su bendraminčiais“, – pastebi LVJC vadovas.

V. Jankauskas pamini ir trečią priežastį. Šiandien duris vaikams užvėrusios įstaigos ne visos atvers jas naująjį sezoną. Didelė tikimybė, kad dalis darbuotojų ir dalis vaikų pasirinks kitus paslaugos teikėjus. Kaip sėkmingai veikti pokyčių metu (koks ir yra neformaliojo švietimo tikslas) gali išmokyti įstaiga, kuri pati to negeba?

Keletas patarimų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro vadovas kviečia vaikus, mokytojus, tėvelius nusiraminti ir kiek atsitraukus įvertinti situaciją, kurioje atsidūrėme. Tik po to imkimės veiksmų.

Judėkime mažais žingsneliais. Veiklą planuoti reikėtų trumpam laikotarpiui – savaitei ar dviem, iš karto numatant keletą galimų scenarijų. Situacija nauja, nuolat kintanti ir sunkiai prognozuojama, todėl planus tikrai teks koreguoti. Nevenkime eksperimentuoti. Bandykime, klyskime, iš klaidų mokykimės patys, išmoktomis pamokomis pasidalinkime su kolegomis.

Išgirskime situaciją ir keiskimės. Būtinai įsiklausykime į kolegų ir lankytojų norus bei poreikius bei stenkimės padėti jiems gauti tai, ko šiuo metu labiausiai reikia.

Pastebėjome, jog karantino pradžioje vaikai, tėveliai, mokytojai turi poreikį patobulinti savo IT įgūdžius. Kai kurie iš jų, tiesą pasakius, net elektroninio pašto ar elektroninio dienyno bijodavo – šiandien, vos po poros pandemijos savaičių, puikiausiai naudojasi ir dienynais, ir Zoom.us programa, ir pamažu „kerta“ video filmavimo ir montavimo bei tobulina kalbėjimo priešais kamerą įgūdžius.

Plačiau žiūrėkime į teikiamas paslaugas. Pavyzdžiui, vandens LVJC baseino lankytojams pandemijos metu pasiūlyti negalime, tačiau parengti plaukikams pritaikytus fizinius pratimus ar sveikos mitybos įpročius formuojančius patarimus – tikrai taip. Nemokamai, žinoma. Šiuo laikotarpiu, jei tik įmanoma, ilgalaikes paslaugas stengsimės išlaikyti nemokamomis. Tam labai pasitarnauja valstybės parama – neformaliojo švietimo krepšelis.

Naujos nišos veikti. Galiu pateikti LVJC pavyzdį. Balandžio pradžioje centre turėtų startuoti pagalbos vaikams iniciatyva „Virtualus draugas“, kur neformaliojo ugdymo specialistai savanoriai kalbėsis su paskambinusiais ar parašiusiais vaikais apie tai, kas jiems įdomu – hobius, pomėgius, kasdienybę, bendravimą ir kt. Taip pat kursime nuotolines stovyklas vaikams.

Ne tik imti, bet ir duoti. Savanorystė – geriausia gyvenimo mokykla. Ji suteikia galimybę vaikams, kartu su pedagogais bei tėvais, būti naudingais ten, kur labiausiai reikia. Moko atsakingo, pilietiško, nesavanaudiško elgesio. Asmeninis pavyzdys, taip pat kaip ir laikysena krizės atžvilgiu – prisiimant atsakomybę ar atsitraukiant – geriausias mokytojas vaikui.

Pagalba tiems, kuriems to reikia, mums suteikia prasmingumo jausmą. Stengdamiesi dėl kitų suvokiame, kad bent kažką galime kontroliuoti.

X
Prenumerata