​Patyčios mokykloje? Viską galima išspręsti! (II dalis)

Pirmoje straipsnių ciklo dalyje pasakojome apie tai, kokių žingsnių reikėtų imtis norint sumažinti patyčių skaičių mokykloje iki minimalaus. Patarimai buvo skirti prevencijai prieš patyčias pirmajame lygmenyje – mokyklos. Šiandien plačiau papasakosime apie tai, kaip su patyčiomis reikia kovoti mažesnėje grupėje – klasėje.

Klasė –mokyklos organas, kurioje kelios dešimtys vaikų, iš skirtingų šeimų, su skirtingais poreikiais ir charakteriais, priversti ilgą laiką būti kartu. Atsižvelgiant į tai, kad mokinių suskaidymas į klases yra atsitiktinis, tai šiose žmonių grupėse pasitaiko labai skirtingų vaikų, kuriuose gali vienyti tik labai formalūs dalykai – amžius, mokomieji dalykai, mokytojai ir pan., tačiau tikėtina, jog skirsis jų domėjimosi sritys, laisvalaikis, todėl labai dažnai pasitaiko, kad būtent klasėje įvyksta patyčių atvejų. Taip yra dėl to, kad klasėje lengviau susitarti skriaudikams (susivienyti lyderio kviečiamiems) ir išskirti vieną auką. Kadangi skriaudikai su auka praleidžia daug laiko, nesunkiai sužino visas aukos silpnąsias vietas, todėl patyčios klasėje būna itin skaudžios. Visi kiti klasės mokiniai (neskaitant aukos ir skriaudiko) taip pat prisideda prie patyčių, nes jei jie netinkamus veiksmus stebi pasyviai, nereaguodami, jų abejingumas yra taip pat patyčios forma.

Klasės vadovo svarba kovoje prieš patyčias

Kad klasėje vaikai gyventų draugiškai (kaip siūlė vieno animacinio filmuko veikėjas) itin daug pastangų turi įdėti klasės vadovas. Juk būtent jis, suaugęs žmogus, daro didžiausią įtaką, kokia bus klasė – draugiška ir vieninga kaip kumštis ar kiekvienas galvos apie save, nepastebėdamas šalia esančio. Klasės vadovo nuostata bei požiūris į patyčias persiduoda ir vaikams, todėl jis turi išreikšti aiškią poziciją apie bet kokį incidentą. Suaugęs žmogus, turi pasakyti vaikų grupei, kad patyčios yra netoleruotinas elgesys ir tą demonstruoti kiekvieną dieną savo asmeniniu pavyzdžiu. Jei mokytojai sau leidžia jaustis pranašesniais už mokinius, tai labai aiškiai transliuoja žinutę, kad vieni yra aukštesni už kitus, o to tikrai neturi būti. Mokytojai, mokydami vaikus turi nepamiršti ir asmeninio pavyzdžio (tai taikoma ir mokyklos administracijai bendraujant su kitai darbuotojais). Turi būti išlaikyta pagarba visuose lygiuose (tėvams bendraujant su mokytojais, mokyklos administracijai su mokyklos darbuotojais, kolegoms su kolegomis ir pan.), tada ir mokiniai tarpusavy bendraus draugiškai).

Taisyklės taisyklės ir dar kartą taisyklės

Taisyklės – kelias į sutarimą. Mokiniai kartu su klasės auklėtoju turi pasidaryti draugiško elgesio taisykles. Sistema ir aiškūs veiksmų įvardijimai padeda vaikams drausmingiau elgtis, o ištikus bėdai, jiems daug aiškiau, ką daryti toliau. Kita vertus, taisyklės neleidžia likti neutraliais (nes jose aiškiai užfiksuojama, kad pamatęs blogo elgesio pavyzdį – informuok). Susitarus su mokiniais dėl taisyklių, nukreiptų prieš netinkamą elgesį, visiems tampa lengviau gyventi, dėl to vaikai jaučiasi saugesni. Jie žino, kad nutikus bet kokiam incidentui į tai bus reaguojama. Susikūrę savo taisykles vaikai paprastai elgiasi draugiškiau, nes tai juos įpareigoja (juk pats pasirašys po klasės „kodeksu

Nemaloniai temai – patraukliausia aptarimo forma

Apie patyčias niekas nenori kalbėti – tai nemaloni tema visoms pusėms: tiek skriaudėjui, tiek aukai, tiek auklėtojai ar kitiems klasės vaikams. Aukai neretai gėda prisipažinti, kad iš jos tyčiojamasi, skriaudėjas, be jokios abejonės, tai neigia ir t.t. Todėl klasės auklėtojas turi paieškoti pačio patraukliausio būdo mokiniams pasikalbėti šia tema. Mokytojas, pažinodamas savo mokinius, gali jiems pasiūlyti atsiverti per patyriminius žaidimus, suvaidinti nemalonią situaciją ir po to ją aptarti, kaip jautėsi „auka, ką galėjo padaryti viską stebėję mokiniai ir pan. Kaip dar vienas pasikalbėjimo būdas – filmuotos medžiagos peržiūra ir aptarimas. Auklėtojas gali surasti filmuotų vaizdelių su įvairiomis situacijomis ir padiskutuoti apie kylančius jausmus. Taip pat mokiniai pareikšti savo nuomonę gali savo kūrybiniais darbais, pavyzdžiui, rašydami rašinį patyčių tema, parengti pristatymą, nuotraukų ciklą ir pan. Visiškai nesvarbu, kokia būtų forma, svarbiausia, kad ji iššauktų emociją, jausmus, norą pasidalinti mintimis, o mokytojas būtų geras moderatorius ir viską pakreiptų svarbiausios temos link – kaip išvengti patyčių? Kaip kovoti su jomis ir pan.? Svarbu, kad mokiniams būtų įdomu, tada jie bus nuoširdūs.

Sistemingi užsiėmimai

Kaip ir visur, taip ir kovoje prieš patyčias būtinas sistemingumas. Jei veikla vystoma nuolatos, nuo pradinių klasių iki išėjimo iš mokyklos, tai ir gaunami teigiami rezultatai. Labai gerai, jei apie patyčias su vaikais kalbėtųsi ne tik klasės auklėtojai, bet ir tėvai namuose, į klasės valandėles būtų pakviečiami psichologai, kurie profesionaliai papasakotų apie tai, kaip jaučiasi patyčias išgyvenę vaikai, kokias tai gali turėti pasekmes ateityje ir pan. Labai svarbu, kad užsiėmimai būtų aktyvūs, o ne vienas kalbėtojas kalba – kiti klausosi. Kaip jau minėta anksčiau, mokytojas turi ieškoti įdomesnių priemonių, pvz., keliauti su mokiniai ir jų tėveliais į žygį. Tai galėtų būti kasmetinė klasės tradicija. Bet kokia išvyka už mokyklos ribų mokinius atpalaiduoja, jie pradeda elgtis kitaip, nei įprasta klasėse, todėl atidus auklėtojas turi stebėti savo mokinius, kaip jie elgiasi kitoje aplinkoje, tai gali sufleruoti apie mokinio norą pasityčioti arba apie tai, kad kažkas jaučiasi vienišas, nejaukiai. Labai svarbu auklėtojui nenuleisti rankų ir su mokiniais dirbti nuosekliai, o ne tik per „Patyčių savaitę

Kiekvienas mokytojas, dirbantis su vaikais supranta, kad anksčiau ar vėliau, jie išeis į visuomenę ir ne tik nuo jų, bet ir nuo mokytojų priklauso, kaip jie ateityje elgsis su aplinkiniais. Sakoma, jog mokytojo pareiga paruošti vaiką gyvenimui, o ne egzaminui, tad jei Jūsų buvęs mokinys gerbia ir myli aplinkinius, vadinasi, Jūs savo pareigą atlikote puikiai.

Apie Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ 2017

Aštuntoji nacionalinė „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ 2017“ vyks kovo 20-26 dienomis.

Iniciatyvos autorius ir pagrindinis organizatorius – emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“.

Programa:
„Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ 2017“ programą rasite ČIA (iniciatyvos interneto svetainėje http://bepatyciu.lt/)

Dalyviai:
Kasmet prie iniciatyvos prisijungia didžioji dalis Lietuvos vaikų darželių, mokyklų, gimnazijų ir kitų organizacijų, kurios palaiko gyvenimo be patyčių idėją. Šios įstaigos savo bendruomenėje vykdo įvairias patyčių prevencijai bei jų stabdymui skirtas veiklas. Dalyvių sąrašą rasite ČIA.

Partneriai:
Patyčių problemą padeda spręsti ir susitelkę iniciatyvos partneriai bei iniciatyvą palaikančios organizacijos: Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, „Vaiko labui“, Paramos vaikams centras, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Lietuvos policija, „Vaikystės sodas“, Informacinių technologijų centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, „Langas į ateitį“, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos psichologų sąjunga, Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, Kauno kino centras „Romuva“, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto psichologinė ir pedagoginė tarnyba, Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

Partnerių veiklas rasite ČIA