Stumtelėjimas darnios mokyklos link

Mokslininkai, visuomenininkai, menininkai nuolat kalba apie neigiamus neatsakingo vartojimo padarinius – būtinybę taupyti išteklius , rūšiuoti, sveikiau maitintis ir gyventi. Nors Lietuvą kolkas aplenkia  stipresni žemės drebėjimai, didesnės sausros ar uraganai – akivaizdu, kad ši ramybė netriks ilgai.

Kad būtina imtis aktyvių veiksmų pasisakė Jungtinės Tautos, dar 2015 metais parengusios 17 Darnaus Vystymosi Tikslų apie aplinkosaugines, socialines ir ekonomines problemas bei sudariusios darbotvarkę šioms problemoms spręsti. Šių Tikslų – apimančių absoliučiai visas problemas – nuo kokybiškos bei prieinamos sveikatos apsaugos ar švietimo visame pasaulyje, iki partnerysčių ir taikos – įgyvendinimo darbotvarkei pritarė beveik 200 šalių.

Lina Blaževičiūtė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro projektų skyriaus vadovė įsitikinusi, jog mokykla gali pakeisti jaunosios kartos vartojimo įpročius – stumtelėti juos darnumo link.

Ir tam reikėtų ne griežtų draudimų ar nurodymų, bet priešingai – galimybės rinktis, iš visų alternatyvų, surikiavus jas taip, kad teisingosios ir sveikosios būtų geriausiai matomos.

Teorinius tikslus paversti į konkrečia veiklą  gali padėti Nudging arba Stumtelėjimo metodas, kurį penkerius metus darnią mokyklą kurianti Lina Blaževičiūtė ypač rekomenduoja.

L. Blaževičiūtės teigimu, Nudging metodą verta plačiau panagrinėti, kadangi jis nei trupučio neapriboja žmogaus laisvės, neverčia nieko atsisakyti, palikdamas jam pasirinkimo galimybę.

Kaip tai atrodo praktiškai? Visos norimos pasiūlyti alternatyvos išdėstomos taip, kad lengviausiai pasiekiamomis būtų tos, kurias rinktis mūsų nuomone teisingiausia. Pavyzdžiui, norėdami „stumtelti“ rinktis sveiką maistą, valgykloje geriausiai matomoje ir lengviausiai pasiekiamoje vietoje turėtume padėti vaisius ar daržoves. Tuo tarpu bulvių traškučius ar saldumynus padėtume taip, kad jie būtų žymiai mažiau pastebimi. Pasak šios teorijos šalininkų, tai žymiai efektyviau už draudimus, nes draudžiamo vaisiaus žymiai labiau norisi. Ypač maištingiesiems, savąjį AŠ sukurti ir įtvirtinti siekiantiems paaugliams.

Kaip tai galima panaudoti mokykloje ar darželyje?

Stumtelėjimas apima daugelį veiklos sričių – nuo „popierizmo“, kurio apstu kiekvienoje įstaigoje, iki maitinimosi įpročių.

Spausdinimas

Administracijoje ar klasėje esančio spausdintuvo nustatymus reikėtų nustatyti taip, kad pirmas, automatinis pasirinkimas (iki kol nenustatysime kitaip) būtų spausdinti nespalvotai ir iš abiejų lapo pusių. Žinoma, prieš tai reikėtų  įspėti visus darbuotojus, kad tiems, kam reikia spalvotos medžiagos, nereikėtų spausdintis antrą kartą. Pasak L. Blaževičiūtės, šį taupymo būdą išbandžiusios švietimo įstaigos liko labai patenkintos, nes popieriaus bei dažų sąnaudos ženkliai sumažėja.

Energija

Kalbant apie energijos suvartojimą, labai pasiteisina taupus apšvietimas – kai šviesa, reaguodama į žmogaus judesius, įsijungia ar išsijungia pati.

Rūšiavimas ir eko-menas

Siekdami skatinti vaikus atsakingai vartoti, neišvengsime rūšiavimo bei daugkartinio buitinių atliekų naudojimo temų.

Pastaraisiais dešimtmečiais išpopuliarėjęs ekomenas – vizuali priemonė, leidžianti akivaizdžiai suprasti, kaip nebereikalingiems daiktams ar buitinėms atliekoms galima suteikti antrąjį gyvenimą. Toks ir yra  eko meno tikslas – panaudoti nebe naujus aktualumą praradusius daiktus ir taip pratęsti daiktų gyvenimą, suteikiant jiems naują paskirtį, funkcionalumą, išvaizdą. Smagu stebėti nebenaudojamų rūbų virsmą žaislais, tuščių talpų transformaciją į gelių vazonais, kartoninių dėžių atgimimą nameliais ir mašinomis vaikų žaidimo aikštelėse.

Tačiau eko-kūryboje nereikėtų perlenkti lazdos – čia negalima pamiršti, kad absoliučiai kiekvienas veiksmas, kiekvienas pasirinkimas turėtų būti racionalus ir apgalvotas. Priešingu atveju galime pasiekti atvirkščio – ne į taupumą, bet į švaistūniškumą vedančio rezultato. Pavyzdžiui, ES priėmė direktyvą, dėl taršos ir sunkaus bei nepatogaus perdirbimo uždrausiančią vienkartinius plastikinius indus ir šiaudelius; tuo tarpu, Kauno miesto 2018 m. Kalėdinė eglutė buvo sukurta iš 4 mln. naujų plastikinių šiaudelių, šiam tikslui užsakytų iš Lenkijos.

Kitas dažnas neracionalaus eko meno pavyzdys – rudeninių mugių darželiuose ir mokyklose sezoną ypač paplitę kompozicijos ar skulptūros iš maisto produktų – moliūgų ir cukinijų, kurie pasibaigus renginiams yra tiesiog išmetami. Lina Blaževičiūtė propaguoja ir mokykloms siūlo rinktis kitą alternatyvą – iš „meno kūrinių“ išvirti sriubą ir ja mėgautis kartu su visa bendruomene. O perteklines daržoves padovanoti – vaikų ar senelių globos namams, daugiavaikėms ar nepasiturinčioms šeimoms.

Apie racionalius ir neapgalvotus pavyzdžius su vaikais kalbėtis verta kuo anksčiau. Jie atviri ir imlūs naujovėms...

Pagalba mokykloms – programa „Darni Mokykla“

Darnumas nėra lengvas dalykas, – pastebi L. Blaževičiūtė. Tačiau jo siekiant, ilgainiui atsiranda sisteminis mąstymas ir supratimas, kad viskas yra susiję.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro inicijuota programa „Darni mokykla“  prie jos prisijungusioms švietimo įstaigoms teikia metodinę pagalbą ir konsultacijas darnaus vystymo(si) įgūdžių ugdymo(si) klausimais.

Programos koordinatoriai padeda mokytojams rasti atsakymus į klausimus apie JT patvirtintus Darnaus Vystymosi Tikslus, atsakingo vartojimo ar aplinkai draugiško elgesio įpročių integravimą į ugdymą bei kasdieninę mokyklos rutiną ir taip ženkliai pakeisti vaikų būtį ir buitį, nesuprastinant bet įprasminant kasdienybę.

Programa „Darni Mokykla“ sutelkia pedagogus, vaikus, tėvelius ir bendromis pastangomis į kasdienybę, mokymąsi bei kūrybą siekia integruoti kuo daugiau darnaus gyvenimo įpročių, kad jų prasmę suprastų kiekvienas.

Kviečiame dalyvauti programoje „Darni mokykla“. (https://lvjc.lt/darni-mokykla/)
Norint gauti daugiau informacijos kreiptis: lina.blazeviciute@lvjc.lt

 

X
Prenumerata