Ukrainos pedagogai: Lietuvos mokyklose vaiko savijauta svarbiau už gerus rezultatus

Įsivertinti veiklą objektyviai ir visapusiškai nėra taip paprasta. Jei to reikia, labai praverčia žvilgsnis ir geranoriška pagalba iš šalies.

Jei panagrinėtume, kaip mūsų mokytojų, mokinių pasiekimai nušviečiami viešojoje erdvėje, rezultatai greičiausiai nedžiugintų. Žemesni už lūkesčius tarptautinių testų rezultatai, prasta mokinių psichinė savijauta ir patyčios, pavargę mokytojai... Tačiau kolegos bei moksleiviai iš kitų šalių pastebi teigiamų pokyčių Lietuvos švietimo sistemoje. Įsiklausyti į jų nuomonę verta, nes tai suteikia pasitikėjimo ir naujų jėgų.

Birželį-spalį Lietuvoje viešėję svečiai iš Rytų Ukrainos – 2 pedagogų ir 3 moksleivių grupės – pastebėjo keletą dalykų. Tiesa, jie paremti tik patirtimi trijose mūsų šalies mokyklose (Alytaus Šaltinių pagrindinėje mokykloje, Vilniaus M. Biržiškos gimnazijoje ir Vilniaus Žemynos gimnazijose) ir negali pretenduoti į reprezentatyvumą, tačiau pasigilinti visai įdomu.

Dėmesio centre – vaikas, o ne pažymiai

Lietuvos mokyklose, lyginant jas su Ukrainos, orientuojamasi į kiekvieno vaiko poreikius, o ne į bendrus mokymosi rezultatus.

„Mane maloniai nustebino ukrainiečių pedagogų bei ugdymo specialistų pastebėjimai, kad Lietuvoje dėmesio centre ne pažymys, o vaikas ir orientuojamasi ne į mokymosi rezultatus, o į vaiko savijautą ir poreikius“, – pastebi Jolanta Markevičienė, projekto „Kelias į pokyčius“ vadovė. Stebėdami pamokas Alytaus Šaltinių pagrindinėje, 2015 m. pelniusios geros mokyklos vardą bei susipažinę su Ugdymo plėtotės centro specialistų parengta „Geros mokyklos koncepcija“ Ukrainos pedagogai atrado, kad dėmesio centre mūsų šalies mokyklose nebe mokytojas (kaip vis dar yra pas juos), o vaikas, kuriam mokytojas visokeriopai padeda, jį konsultuoja, nukreipia teisinga linkme, moderuoja vaikų mokymąsi/darbą klasėje.

Demokratija vaikų galvose, mokyklų ir valdžios institucijų koridoriuose

Rytų Ukrainos pedagogai mano, kad vaikai Lietuvoje mąsto ir veikia laisviau, drąsiau, labiau linkę į nešabloniškus sprendimus, santykiuose žymiai daugiau demokratijos.

Santykiai tarp mokinių ir mokytojų, kitų suaugusiųjų draugiškesni ir laisvesni, grįsti bendradarbiavimu, siekiant mokinio tikslų, o ne nurodinėjimu, ką kada ir kaip daryti.

Svečius sužavėjo atvirumas ir laisvumas visame kame– laisvai patekti gali ir į mokyklą, ir į Prezidentūrą, Seimą ar ministeriją. Jiems buvo sunku įsivaizduoti, patikėti, kad tai įmanoma, – savo pastebėjimais dalinasi Jolanta Markevičienė.

Jie taip pat stebėjosi Lietuvos moksleivių savarankiškumu ir sąmoningumu. Taip pat tuo, kad moksleiviai patys ne tik renginius organizuoja, tačiau ir dalyvauja kuriant teisės aktus, susijusius su vaikų ir jaunimo reikalais. Lietuvos moksleivių sąjungos nariai dalinosi patirtimi, nuo ko pradėti ir kokių žingsnių imtis galėtų imtis Ukrainos jaunuoliai, trokštantys ne protestais, o pozityviais veiksmais atstovauti jaunimo teises valdžios institucijose.

Nestandartiniai, kūrybiniai sprendimai ir saviraiška – jau mokyklos suole

Ukrainiečių vaikai ir pedagogai stebėjosi ir tuo, kad mūsų mokyklose vaikai mokosi meno dalykų: teatro, choreografijos. Ukrainoje šių gebėjimų jie įgyti gali tik būreliuose ar meno mokyklose – pasiekiama ne visiems, o ypatingai talentingiems, įstojusiems į meno mokyklas.

Svečiams ypatingą įspūdį padarė Žemynos gimnazijos teatras. Jiems sunku įsivaizduoti, kaip specializuotų teatro mokyklų gabiesiems nelankantys vaikai gali ne tik profesionaliai vaidinti, tačiau ir patys sukurti socialiai jautrų spektaklį pagal realias benamių šunų istorijas bei važinėjant su šiuo spektakliu po šalies mokyklas, rinkti lėšas šunų prieglaudai.

Gerosios patirties dalybos

Smagu, kad gerąją patirtį svečiai imasi taikyti savo šalies mokyklose. Severodonecko mokykloje Nr. 5 imtas rengti Alytaus Šaltinių pagrindinėje mokykloje jau tradicine tapusi „Crazy day“, kurios metu vaikai į mokyklą ateina keistai apsirengę ir veiklos jų būna ne visai tradicinės, o skirtos laisvumui skatinti, kūrybiškumui atskleisti, atmosferai gerinti.

LVJC patarimai pedagogams:

Nenuvertinkime savęs. Esame visai nemažai pasiekę. Tai ypač akivaizdu, kai girdime kolegų atsiliepimus kitose šalyse. Žinoma, užmigti ant laurų nereikėtų. Įsitikinus, kad judėjimo kryptis teisinga, galima pasileisti į priekį žymiai greičiau ;)

Daugiau informacijos apie projektą – http://lvjc.lt/projektas/padekime-Ukrainos-vaikams...

X
Prenumerata