Kai tavo trimetis vieną rytą ištaria „aš pats” atsisakydamas pagalbos rengiantis, užlieja pasididžiavimo banga. Štai ir atėjo akimirka, kai mums, tėvams, teks padėti puoselėti pirmuosius savarankiškumo daigus, palaikyti, skatinti ir apsišarvuoti begaline kantrybe.
Visuomenėje vykstantys pokyčiai neaplenkė ir mokyklos. Šiandien šalia žinių ne mažiau svarbiu ir vertingu tampa gebėjimas mokėti iškelti klausimus bei rasti į juos naujus atsakymus, bendrauti ir bendradarbiauti su aplinkiniais, nepasimesti netikėtose situacijose, gebėti jose rasti kūrybiškus sprendimus. Ar šių gebėjimų mokome mokyklose rytdienos gerovę kursiančius vaikus?
Pastaraisiais dešimtmečiais radikaliai pasikeitus ir žmonių kasdieniniam gyvenimui, ir verslui, švietimas liko nepakitęs. Švietimo įstaigose šiandien, kaip ir prieš 200 metų, vis dar vyrauja didaktiniai mokymo metodai, hierarchiniai santykiai. Kokių pokyčių šiandieniniam švietimui, kad jis atitiktų visuomenės lūkesčius?
Dauguma tėvų nori matyti savo vaikus laimingus. Viliasi, kad jiems pakaks skiriamos meilės ir šilumos. Tikisi, kad mažieji gebės išsikelti tikslus ir jų siekti. Laukia, kada vaikai patirs sėkmę. Kitaip tariant, linki savo vaikams laimės. Ar tėvai gali įtakoti vaikų pasitenkinimą gyvenimu? Ir kaip tai padaryti tinkamai?
Ką daryti, kad baimė suklysti nesumenkintų vaikų užsidegimo veikti, noro imtis iniciatyvos? Keletas patarimų ugdytojams, kaip užsiėmimų ar pamokų metu paskatinti vaikus veikti, rizikuoti, kurti.
Šiandieniniai moksleiviai neišvengiamai turės spręsti žemynų ribas peržengiančias problemas. Kaip mes galime jiems padėti?
Bendrojo ugdymo mokyklose yra svarbu žinios, bendrieji lavinami dalykai, o kaip saviraiška? Kiek daug dėmesio skiriama saviraiškai, kuri motyvuotų, skatintų pasitikėjimą savimi, keltų savivertę? Atsakymo toli ieškoti nereikia – nedaug. Viena iš išeičių – popamokinė veikla.
Lietuva maža, tačiau kontrastų čia netrūksta. Vos keliasdešimt kilometrų nuo sostinės yra vietovių, kur dažnas neskaito, nekalba, nesupranta lietuviškai, neturi nei noro, nei galimybių sekti Lietuvos naujienų, o dalis vyresniosios kartos, gimusių ne Lietuvoje, jaučiasi, tarsi gyventų čia laikinai ir svajoja kada nors grįžti į gimtąją šalį.
Daugelis tėvų kasmet suka galvas, kaip vaikų vasaros atostogas paversti įspūdingomis. Patys pasirūpinti vaikų patyrimais jie gali tik savo atostogų metu, likusius vasaros mėnesius vaikais rūpinasi gatvė, internetas ar vasaros stovyklos.
Emocinė ir fizinė žmogaus sveikata neabejotinai susijusios. Neigiamos emocijos dažnai iššaukia fizinius negalavimus, o jausdami skausmą retai kada jaučiamės laimingi. Vakarų pasaulyje vis didesnis dėmesys skiriamas vaiko emocinio intelekto lavinimui. Kas yra emocinis intelektas ir kodėl svarbu jį lavinti?
Komentarai ()