Šiais metais mokyklą pradėję lankyti vaikai socialine, ekonomine, ekologine visuomenės gerove rūpinsis beveik visą XXI amžių – pensinio amžiaus jie sulauks tik po 2075-ųjų. Kai kurios globalios problemos, su kuriomis jie neišvengiamai susidurs, žinomos jau šiandien – ne vienerius metus mokslininkai, politikai, futurologai laužo galvas, kaip kovoti su klimato kaita, augančiu skurdu, populiacijos augimu, genetiškai modifikuoto maisto plitimu, terorizmu ar kariniais konfliktais, dirbtiniu intelektu. Kiti iššūkiai, su kuriais susidurs beprotišku greičiu besikeičiantis pasaulis po 20 ar 50 metų, sunkiai įsivaizduojami.
Kaip jaunąją kartą paruošti gyvenimui nenuspėjamame pasaulyje?
Žemynų ribas praaugančių problemų sprendimas reikalauja globalaus, kūrybiško mąstymo, netradicinių, inovatyvių sprendimų bei veiksmų. Pradedama suprasti, kad ekonominė ir socialinė gerovė priklauso nuo inovacijų srauto, todėl gebėjimas kūrybiškai mąstyti tampa ne mažiau svarbiu už formalų išsilavinimą.
Kūrybišku mąstymu – kai gebama pamatyti daugiau pasirinkimų, galimybių, sprendimo būdų ar vienos temos interpretacijų, įsivaizduoti ne tik tai, kas yra, bet ir kas galėtų būti – pasižymi maži vaikai, vėliau ši gamtos dovana iššvaistoma. Toks mąstymas būdingas didžiajai daliai (98 proc.) ikimokyklinukų, kas dešimtam (10 proc.) paaugliui ir tik 2 proc. vyresnių 25 m. amžiaus žmonių. Kūrybiškumą ir individualumą slopina standartai, sėjantys baimės atmosferą ir verčiantys vengti rizikos.
Vienas iš būdų skatinti vaikų kūrybišką, naujų galimybių atradimą ir sprendimų link vedantį mąstymą – keliant teisingus klausimus. Būtent klausimais galima paskatinti greitą, lankstų, originalų, nuoseklų vaikų mąstymą. Keletas patarimų kaip tai padaryti ugdomuosiuose užsiėmimuose.
Mąstyti greitai ir išsamiai – tai sugebėti išsakyti daug idėjų per tam tikrą laiką.
Mąstymo greitumą ir lankstumą skatina klausimai, panašūs į šiuos:
Kaip, kokiais būdais būtų galima šią problemą spręsti? Kaip ši problema ar situacija atrodytų, jei pažiūrėtum kito/ kitą pusę atstovaujančio/ kitus interesus turinčio herojaus akimis? Esant kitoms aplinkybėms, ar galėjo ši situacija galėjo baigtis kitaip?
Mąstyti lanksčiai – tai sugebėti išsakyti įvairiausių idėjų apie tą patį reiškinį, pažvelgti į jį įvairiais aspektais, iš skirtingų perspektyvų.
Galima klausti mokinių, kas dar galėtų panašiai jaustis, galvoti, atrodyti, kalbėti arba prašyti jų į situaciją pažvelgti iš skirtingų perspektyvų: Įsivaizduok, kad esi mokslininkas/ politikas /ekonomistas/ valstybės vadovas. Būdamas juo, ką atsakytum į klausimą…, kaip pasielgtum, ko imtumeis pirmiausiai…?
Mąstyti originaliai – tai gebėti pateikti nestandartinius atsakymus, vengti stereotipų.
Siekiantiems originalumo, reikėtų nuolat ieškoti naujų galimybių – atrasti pasirikimus, kurių pačioje pradžioje neturėjote, o ne rinkitės tarp to, kas yra. Stengiantis paskatinti platesnį mąstymą, reikėtų vengti klausimų, reikalaujančių vieno teisingo arba patiko–nepatiko atsakymo. Vietoje jų rinktis vertinti situaciją, išspręsti realią problemą ir įvardinti savo požiūrį į ją, reikalaujančius klausimus, prasidedančius Kodėl? ir Kaip?
Tokie klausimai, kaip „Kaip pagerinti ugdymosi kokybę“ arba „Kaip galėtume paskatinti vaikus kurti“ skatina mąstyti plačiau.
Kūrybiškumui būtiną atsipalaidavimą padeda sukurti laisvesnė aplinka, meno technikos
Aplinkos suvaržymus sumažinti galima labai paprastomis priemonėmis – išstumdant suolus ir sustatant juos ratu, klausantis pačių jaunuolių atsineštos jų mėgstamos muzikos. Beje, muzika padeda pasijauti bičiuliais, sukurti artimesnę, atviresnę, žaismingesnę atmosferą, puikiai tinkančią naujoms idėjoms, eksperimentams ir mokymuisi. Vaikai išlaisvėja, jei nėra prievartos dalyvauti ar spaudimo vengti klaidų bei nuobaudų už jas. Jų įsitraukimas išauga, jei kartu su jais veiksme entuziastingai dalyvauja ir mokytojai.
Prieš imantis spręsti sudėtingas problemas apšilti galima naudojant įvairias meno technikas. Į naują visumą susieti skirtingus dalykus padeda koliažo kūrimas, kai derinant skirtingus paveikslėlius sukuriamas naujas, visiškai kitą prasmę turintis paveikslas. Siekiant paprastai parodyti sudėtingų reiškinių esmę bei veikimą padeda konceptualusis menas. Įžvelgti naujų prasmių ar netikėtų pritaikymo galimybių, iš naujo interpretuoti pasaulį moko pareidolija, kai atsitiktinai susidarę vaizdai ar garsai dėl panašumo gali būti suvokiami kaip kažkas kitas – pavyzdžiui, debesyse galima įžiūrėti drakonų figūras, veidus ar gyvūnų kontūrus.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras norėtų dar kartą priminti, kad vaikų prigimtis ir visa esybė dažnai netelpa į ankstesnės tėvų ir senelių kartos paruoštus šablonus. Mūsų, ugdytojų misija – išlaisvinti juos, išmokyti juos kurti, įkvėpti dideliems darbams, naujais, pačių atrastais būdais sprendžiant globalias problemas.