Bendravimo įgūdžiai: kodėl jie tokie svarbūs mokytojo darbe?

Visuomenėje vykstantys pokyčiai neaplenkė ir mokyklos. Šiandien šalia žinių ne mažiau svarbiu ir vertingu tampa gebėjimas mokėti iškelti klausimus bei rasti į juos naujus atsakymus, bendrauti ir bendradarbiauti su aplinkiniais, nepasimesti netikėtose situacijose, gebėti jose rasti kūrybiškus sprendimus. Ar šių gebėjimų mokome mokyklose rytdienos gerovę kursiančius vaikus? Ar juos turi patys mokytojai?

Apie visa tai buvo kabama 2018 m. sausio 4 d. vykusioje konferencijoje „Kitokia iniciatyva: kaip parduoti švietimo idėją?“, kurią organizavo Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su Pedagogas.lt

Kas padėtų mokytojams pamėgti savo darbą ir jaustis laimingais?

Švietimo kokybė didele dalimi priklauso nuo mokytojų darbo – nuo jų savijautos, nusiteikimo, turimų žinių ir gebėjimų. Kas gali padėti mokytojams jaustis laimingais ir dirbti sėkmingai?

Apie tai konferencijoje, pranešime „Laimė slypi atsakingame lyderyje. Ar žinojote, kad tai apie Jus?“ kalbėjo Baltijos koučingo centro vadovas, ICF Lietuva prezidentas Povilas Petrauskas.

Ne visi mokytojai mėgsta ir lengvai atlieka savo darbą ar jaučiasi laimingi jį atlikdami. Dažnai tai atsitinka dėl erzinančių žmonių, su kuriais nuolat tenka susidurti mokyklų koridoriuose ar kabinetuose. Jų buvimą Povilas Petrauskas sieja su pačių mokytojų bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių stoka. Kitas žmogus tikrai negalvoja, kaip mus užknisti, toks požiūris formuojasi mūsų pačių galvose.

Povilas Petrauskas pateikia keletą patarimų, padedančių keistis.

  • Visų pirma reikėtų pakeisti savo pačių požiūrį ir sprendžiant įvairias sunkias problemas daugiau atsakomybės prisiimti patiems, o ne tikėtis pokyčių iš kitų žmonių.
  • Pedagogams reikėtų ne tik nuolat mokytis ir tobulėti (tyrimai rodo, kad besimokantieji darbinėmis aktualijomis dirba 4 kartus efektyviau), bet ir praktiškai taikyti įgytas žinias savo kasdieninėje veikloje.
  • Labai svarbu matyti ir kitiems parodyti savo darbo prasmę ir nusiteikti pozityviai. Kiekvieną darbą reikėtų pradėti nuo klausimų „kodėl tai ketinu daryti? kam tai reikalinga?“, o nusiteikimą „gal nereikia...“ keisti klausimu  „o kodėl gi ne?“.
  • Stengtis tapti lyderiu mokiniams bei kolegoms ir nebijoti keistis, nes nuolatinis judėjimas ir pokyčiai leidžia jaustis laimingais.

Kas padėtų mokytojams sutarti su kitais žmonėmis?

Jei daugiau dėmesio skirtume žmonėms su kuriais bendraujame – kiltų mažiau nesusikalbėjimų ir konfliktų,

– įsitikinęs Godopoko treneris Pauliaus Mačiulevičius, savo pranešime „GODOPOCO: bendravimo kultūrą keičiantis įrankis“ konferencijos dalyviams pristatęs bendravimui, ryšio mezgimui skirtą improvizacijų žaidimą, apjungiantį visus bendravimo elementus ir leidžiantį bendrauti gyvame ryšyje, auginantį pasitikėjimą savimi bei minimizuojantį baimę susimauti.

Tapti maloniu pašnekovu kitiems, pasak Pauliaus Mačiulevičiaus, reiškia tapti paprastu, nuoširdžiu, atviru, nes  būtent šios asmeninės savybės padeda sudaryti malonaus pašnekovo įspūdį.

Bendravimo nesusipratimų išvengti padeda įsiklausymas į kitą žmogų bei šablonų, etikečių, išankstinių išvadų apie tai, ką kitas žmogus mąsto, atsisakymas.

Pauliaus Mačiulevičiaus teigimu, nesusipratimai ir konfliktai kyla dėl skirtingo tų pačių dalykų įsivaizdavimo. Kiekvieno žmogaus smegenys skirtingai optimizuoja vaizdą – jei 4 žmonių paprašytume įsivaizduoti kėdę, greičiausiai gautume 4 visiškai skirtingus jų variantus. Deja, kitų kėdes dažnai vertiname pagal savo įsivaizdavimą. O jeigu labai „gerai“ žinome, kokios turėtų būti kitų kedės ir įnirtingai  giname savo nuomonę  – gali kilti konfliktų.

Godopoko mokytojas pastebi, jog dažnai efektyviam bendravimui trukdo baimė susimauti. Ji kyla dėl to, kad mokykloje vaikai yra ar buvo ruošiami, kad atitiktų tam tikrus gerumo standartus. Tuo pačiu auginama jų baimė neatitiktų minėtų standartų bei užsidirbti „susimaunančiojo“ etiketę. Lektoriaus įsitikinimu, baimė susimauti nebūtų tokia baisi, jei žinome kad kiekvienas turime teisę suklysti, nes jei visuomet būsime teisūs – nevyks tobulėjimas. Kai susimauname, greičiausiai esame pirmasis, kuris tai pastebėjo ir galime būti pirmuoju, kuris tai pripažins bei iš to pasijuoks. Pripažinta klaida nebeglumina kitų.

X

Prenumerata

Prenumeruodami LVJC naujienlaiškį sutinkate su organizacijos Privatumo politika.

Prenumerata