Kaip padėti vaikams išlikti aktyviais, neužsisklęsti savyje karo akivaizdoje?

Dėl kaimynystėje vykstančio karo ir vis atsinaujinančios pandemijos jaučia baimę, išgyvena įtampą bei nerimą daugelis žmonių. Dalis jų užsidaro savyje, panyra į neveiklumą, apatiją. Ne išimtis ir vaikai bei jaunimas. Kad ir kaip juos saugotume – izoliuoti nuo pasaulio aktualijų būtų sunku ir netgi žalinga.

Kaip padėti vaikams, jaunuoliams atsispirti baimėms, bejėgiškumui, apatijai? Kaip uždegti juose norą patiems „vairuoti“ savo gyvenimą, neužsidarant savyje ar virtualioje realybėje?

 

Bejėgiškumas ir apatija: kaip atsilaikyti?

Bet kurio asmens psichika gali atlaikyti tam tik tikrą emocijų kiekį, intensyvumą. Ne tiek svarbu, ar šios emocijos yra teigiamos, ar neigiamos. Pasiekus ribą – įsijungia apatija,  kaip tam tikras pojūčius prislopinantis gynybos mechanizmas.

Bejėgiškumo, apatijos apimtas žmogus tampa pasyviu ir abejingu visoms gyvenimo sritims, neutraliai reaguojančiu tiek į geras, tiek į blogas naujienas. Tokiems žmonėms būdinga energijos stoka, sulėtėję judesiai ir kalba, tarsi atbukę emocijos, mąstymo nenuoseklumas ir atminties „duobės“. Jų nebedomina tai, kuo visai neseniai gyveno, jie vengia žmonių, su kuriais ankščiau bendravo, užsiėmimų, kuriuose dalyvavo.

Tokia būsena gali kilti dėl kelių priežasčių –
Emocijų perdegimo – savaitę ar mėnesį „gyvenus karu“ – sekus išlaikytas, atkovotas ar prarastas teritorijas, žuvusiųjų skaičius, dalinsis apie tai socialiniuose tinkluose – emocijos pakyla iki maksimumo, po to išsenka. Naujam pasikrovimui reikalinga ilgesnė pauzė.
Energijos išeikvojimo ar deficito – jei tuo pat metu dar esame įsitraukę į kasdieninę rutiną, darbus – toks tempas gali pasirodyti per intensyvus. Ir tiesiog pervargstame.
Streso ar ilgalaikės įtampos (fizinės ar emocinės) kylančios dėl sunkaus įvykio (ateities baimės, neaiškumo dėl karo, išsiskyrimo su artimu žmogumi, tėvų skyrybų); kai emocijos ir energija „ant ribos“ – pakanka žymiai mažesnio streso, kuris išverstų iš kojų.
 

Kaip padėti vaikams nepasinerti į apatiją? Lietuvos vaikų ir jaunimo centras turi keletą patarimų tėveliams:

  1. Pasakokite istorijas... ne tik žodžiais, bet ir piešiniais

Visada naudinga žvilgterėti į savo vidų, stengiantis įžvelgti, kaip jaučiamės dėl to, kas su mumis ar aplink mus vyksta.

Susigaudyti savo jausmuose dar geriau už žodžius gali padėti susikurti personažai ir jų istorijos, nes kito lūpomis ar elgesiu kartais daugiau galime pasakyti.

„Spalvomis ir formomis, vaizdų pasakojimu kartais galime daugiau pasakyti, negu žodžiais, – įsitikinusi jaunosios kartos menininkė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro komiksų būrelio vadovė Anna Pavlova Pencil Mood. – Piešiant komiksus, lėtame pokalbyje su pačiu savimi telpa ir išgyventi įvykiai, ir mintys, emocijos, ir baimės. Komikso kūrimas padeda išbūti, išgyventi, atpažinti ir išjausti net ir pačias sunkiausias emocijas“.

  1. Įveikite savo „patį didžiausią“ iššūkį

Kai jaučiate, kad kokioje nors nevaldomoje, nerimą, baimę keliančioje ir mintis paralyžiuojančioje situacijoje užstrigote – vertėtų padaryti kažką tokio, dideli ir svarbaus, ką galite valdyti. Ir taip tarsi praplėsti, peržengti savo galimybes. Pavyzdžiui, su trenerio priežiūra baseine nušokti nuo 3 ar 5 metrų aukščio bokštelio, pernerti nuo vieno baseino galo iki kito arba atlikti solo kūrinį scenoje, su mikrofonu, apšvietimu – galbūt pradžioje tik draugams.

Gerai pagalvojus, kiekvienas turime, ko visada norėjome, bet nedrįsome išbandyti, padaryti. Dabar – pats laikas.

Toks savo galimybių išplėtimas padeda įveikti ir kitas baimes, didina pasitikėjimą savo jėgomis, teikia optimizmo, įgalina veikti.

  1. Sportuokite

Bet kokia fizinė veikla labai padeda įveikti apatiją ar stresą. Verta rinktis tą judėjimo formą, kuri teikia daugiausiai malonumo. Tai gali būti bet kas – rytinė mankšta, spartesnis vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, stalo tenisas, gimnastika, krepšinio ar imtynių treniruotės, lindihopo ar breiko ringai...  Visos ilgesnį laiką praktikuojamos sportinės veiklos veiksmingai atstato psichoemocinę būseną.

Smegenys, pasirodo, negali vienu metu gerai atlikti kelių dalykų. Joms arba tingisi, būna baisu ir liūdna, arba jos jungiasi prie sporto, mankštos. Beje, sportuojant pradeda gamintis taip vadinami džiaugsmo hormonai – endorfinai, teigiamai veikiantys žmogaus emocinę būseną.
Beje, endorfino gamybą skatina ir galvojimas apie tai, kas malonu. Puodelis arbatos su pyragaičiu? Pramogos Vandens parke su draugais? Savaitgalio žygis su tėvais?

  1. Laužykite rutiną

Net ir menki pokyčiai išjudina žvilgsnį, padeda situaciją pamatyti kitoje šviesoje.

Pokyčiai gali būti ir minimalūs. Pavyzdžiui, namo iš mokyklos ar būrelio keliaukite kitu maršrutu, daugiau bendraukite su bendraklasiais, kuriems skyrėte mažiau dėmesio, savo kambaryje persistumdykite baldus...  nė nepastebėsite, kaip kasdienybė taps smagesnė, nebe tokia slogi.
Praverstų pasiieškoti naujų pomėgių, pramogų – pradėti lankyti naują būrelį, leistis su draugais į žygį. Naujumas ir nežinomybė teikia pažinimo džiaugsmą ir atradimų jaudulį.

  1. Turėkite dienotvarkę, lanksčiai planuokite laiką

Dienos rėžimas ir lankstu laiko planavimas – tiesiog būtini.

Su jų pagalba žinosite, kiek laiko turite ar galite skirti pamokoms, būreliams, namų pareigoms, miegui, naršymui ar žaidimams internete. Turint planą – belieka tik jo laikytis.

Tiesa, kartais geriau darbus planuotis lanksčiai, nes kartais sunku laiku atlikti anksčiau suplanuotas užduotis. Vėlavimas provokuoja kaltės ir dar didesnio bejėgiškumo jausmą.

Todėl geriau nesieti užduočių su konkrečiu laiku, o stengtis susikurti savaitės darbų sąrašą. Todėl kiekvieną naują dieną galima pradėti nuo bet kurios užduoties, sukeliančios didžiausią įkvėpimą ar mažiausiai vidinį pasipriešinimą.

  1. Bendraukite su entuziastingais, pozityviais žmonėmis

Užsidegęs, aistringai savo dalyku besidomintis mokytojas, gali įžiebti vaikuose susidomėjimą savo dėstomu dalyku visam gyvenimui. Kito aistra, entuziazmas, pozityvumas, tikėjimas geriausiu – užkrečia. Ir ne tik konkrečia veiklai, bet apskritai, gyvenimui. Bendravimas su entuziastingais žmonėmis – prisiekusiais menininkais, sportininkais, mokytojais, skautais – padeda užsidariusiems, atsiskyrusiems, į apatiją puolusiems vaikams „prisikelti“ aktyviam, bendravimo ir veiksmo kupinam gyvenimui.

  1. Sveikai valgykite ir miegokite

Vaikai pasineria į apatiją kartais ir dėl to, kad jiems trūksta miego, poilsio. Tuomet svarbu atidėti visus reikalus, gerai išsimiegoti bei atstatyti energijos trūkumą. Pilnavertis, vitaminais, mikroelementais, ląsteliena turtingas maistas taip pat labai svarbus. Energiją ir tonusą pakelti padės juodasis šokoladas ir žalioji arbata.
Lietuvos vaikų ir jaunimo centas primena – svarbu pasirūpinti, kad jų vaikai turėtų pakankamai galimybių dalyvauti jiems maloniose veiklose, būti ir bendrauti su jiems patinkančiais žmonėmis.
Tai puiki, gyvenimo kokybę gerinanti prevencinė priemonė prieš apatiją, demotyvaciją, aptingimą, nerimastingas ir depresyvias nuotaikas.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centas primena – svarbu pasirūpinti, kad jų vaikai turėtų pakankamai galimybių dalyvauti jiems maloniose veiklose, būti ir bendrauti su jiems patinkančiais žmonėmis.
Tai puiki, gyvenimo kokybę gerinanti prevencinė priemonė prieš apatiją, demotyvaciją, aptingimą, nerimastingas ir depresyvias nuotaikas.
 

 

X
Prenumerata