LVJC namų mokykla: mokome tinkamai ir atsakingai elgtis su pinigais

Tinkamai vaikystėje su pinigais elgtis neišmokęs vaikas ir užaugęs gali turėti finansų valdymo sunkumų. Gera žinia ta, kad mokėjimas disponuoti pinigais – ne įgimtas gebėjimas, o įgūdis, kurį pradėti ugdyti reikėtų kuo anksčiau. Patirtis rodo, kad elgtis su pinigais neišmokstama per vieną dieną, tad tėvams teks pademonstruoti kantrybę, o taip pat atvirai kalbėti apie pinigus, pasakoti, kaip jie uždirbami, aiškinti taupymo privalumus, mokyti nusistatyti prioritetus.

Šeimos biudžetą planuokite kartu

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro ekspertai akcentuoja, kad kalbėti apie pinigus neturėtų būti gėdinga, kaip ir juos skaičiuoti bei planuoti išlaidas. Nieko naujo nepasakysime teiginiu, kad vaikai visada kartoja tėvų elgesį ir taip mokosi, taip pat ir finansinio raštingumo.  
Tad tėvų kalbos apie pinigus bei elgesys su jais – pirmoji finansinė vaikų mokykla. Įtraukti vaikus į šeimos biudžeto planavimą – būtina! Kiekvieną mėnesį šeimos susirinkimų metu reikėtų aptarti kiekvieno šeimos nario poreikius ir norus bei išsiaiškinti, ką galima sau leisti individualiai, o kokios išlaidos laukia visos šeimos kartu. Vaikai turi suprasti, kokią dalį pinigų reikia atidėti būtinosioms išlaidoms (maistui, komunalinėms paslaugoms ir pan.), kiek atsidėti taupymui bei nenumatytoms, netikėtoms išlaidoms ir kaip teisingai paskirstyti likusius pinigus. Tokių pokalbių metu taip pat reikėtų aptarti ir, pavyzdžiui, šeimos atostogas, suskaičiuoti jų biudžetą ir sutarti taupomą sumą. Vaikų įsitraukimas į šeimos biudžeto planavimą padės įsisąmoninti, kad šeimos piniginė nėra neišsemiama, o išlaidos turi atitikti visos šeimos narių lūkesčius.

Duokite kišenpinigių ir laisvę juos išleisti

Tai, turbūt, pirmieji vaiko pinigai, kuriuos jis gali (ir turėtų) valdyti ir išleisti savo nuožiūra. Kišenpinigiai turi būti fiksuoti, pavyzdžiui, sutarta suma per savaitę. Taip vaikas bus priverstas mokytis planuoti savo išlaidas, paskirstyti jas ir nuspręsti – išleisti viską, ar dalį atidėti taupyti…  
Kišenpinigių galima duoti jau 6-7 metų vaikams, kai jie pradeda lankyti mokyklą. O kiek jų skirti, priklauso nuo vaiko amžiaus bei šeimos pajamų. Tačiau duoti pernelyg daug nepataria nei psichologai nei finansų specialistai – gaudamas neadekvačiai daug kišenpinigių vaikas neišmoksta įvertinti pinigų vertės bei atsakingai elgtis su jais. Pradžioje vaikams reguliariai reikėtų duoti nedidelę sumą pinigų (pvz., 1-2 Eur) dienpinigiams, su amžiumi kišenpinigių suma turi didėti ir ji jau gali būti duodama ilgesniam laikui, savaitei ar mėnesiui. Paaugusius vaikus jau galima supažindinti su elektronine bankininkyste ir kišenpinigius pervesti į jo vardu atidarytą sąskaitą – taip vaikas išmoks atsakingai elgtis su banko kortele bei taupyti virtualius pinigus.
Davėte kišenpinigių, tačiau nurodinėti, ką su jais veikti – pasistenkite to nedaryti. Leiskite vaikams daryti nedideles klaidas ir iš jų mokytis. Vaikas turi pats priimti sprendimą, kam jis išleis savo pinigus. Nuspręsdamas, kur išleis pinigus ir atsakingai tam taupydamas, vaikas geriau supras gaunamų pinigų vertę bei taupymo ir išlaidų procesus. Visai kas kita, jei vaikas išleidžia visus savo kišenpinigius per pirmą dieną, tokiu atveju reikėtų su vaiku aptarti, kodėl jis taip nusprendė, paaiškinti ir patarti, kokias kitas pinigų leidimo alternatyvas jis turėjo bei siekti, kad pinigų valdymo įgūdžiai pagerėtų.

Mokykite taupyti

Dar nemokančiam skaičiuoti vaikui galima padovanoti taupyklę – žaismingą pirmąjį finansinio raštingumo įrankį. Kas į ją byrės – susitarimo reikalas, tačiau pirmoji taupyklė turėtų būti smulkiems pinigėliams. Tai bus akstinas vaikui mokytis skaičiuoti, sekti, kiek per mėnesį pavyko sutaupyti. Galima susitarti, kad ledus ir saldainius vaikas pirks iš savo taupyklės, o gal taupys didesniam žaislui. Štai ir galimybė pasikalbėti apie tai, kiek kas kainuoja, kiek laiko reikės taupyti ledams, o kiek žaislui, ir pasvarstyti, ar tikrai reikia dar vienos lėlės ar mašinėlės.
Labai svarbi sąmoningo taupymo taisyklė, beje, praversianti ir suaugusiems – taupymui pirmiausia turi būti atidedama numatyta suma pinigų, bet ne ta, kuri liko mėnesio gale. Kas galėtų tam motyvuoti? Žinoma, konkretus tikslas! Toks taupymas vadinamas kryptingu. Tad kalbėkite su savo vaiku apie jo svajones ir nukreipkite jas tinkama linkme. Čia svarbu nepamiršti, kad ne mažiau už taupymą svarbus ir gebėjimas protingai leisti pinigus. Tyrimai rodo, kad didžiąją dalį pinigų mes iššvaistome niekniekiams, daiktams, kurių nenaudojame, t.y. perkame neracionaliai. Racionalus pirkimas – taip pat taupymas.
Dar vienas puikus finansų ekspertų patarimas, paskatinsiantis vaikus taupyti – palūkanų „žaidimas” – pasiūlykite jiems 5 % metines palūkanas nuo sutaupytų kišenpinigių sumos. Tai bus ne tik puiki motyvacija taupyti, bet ir galimybė patirti, kad sutaupyti pinigai gali „augti”.

Skatinkite užsidirbti

Jei jūsų vaikui atrodo, kad pinigai atsiranda iš bankomato, metas pasikalbėti apie darbo vertę, uždarbį ir tai, kad bankomato dosnumas turi tam tikrą ribą. Tikrą pinigų vertę galima suprasti tik juos užsidirbus. Tad vaikams reikėtų skatinti verslumą bei norą užsidirbti. O čia jau reikės  kūrybiškumo, įžvalgumo ir strategijos. Mokėti pinigų tikrai nereikia ir net nerekomenduojama už gerą elgesį (šiuo atveju turi pakakti pagyrimo ir pritarimo tokiam elgesiui) bei kasdienę pagalbą buityje ir tuos darbus namuose, kuriuos privaloma atlikti (namų darbai, šiukšlių išnešimas, šuns vedžiojimas, grindų siurbimas ir pan.). Tačiau konkurencingas atlygis už darbus, už kuriuos mokate kitiems žmonėms – sąžiningas ir motyvuojantis sprendimas. Galima pasiūlyti nupjauti žolę, nukasti sniegą, išsiurbti automobilį, prižiūrėti atostogaujančių kaimynų šunį ar katę. Žinoma, darbas turi atitikti vaiko įgūdžius bei galimybes ir netapti pagrindine veikla, atimančia laiką iš mokslų, užklasinės veiklos bei poilsio.

X
Prenumerata