Universiteto dėstytojos patarimai, kaip mokykloje ugdyti kūrybiškus vaikus

(I dalis)

Nors kūrybiškumas iš dalies yra įgimtas, tačiau gali būti ugdomas ir skatinamas, įsitikinusi Asta Širiakovienė, Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto docentė.

Vaikų kūrybiškumo ugdymas mokykloje – pamokose, ugdomųjų renginių ir projektų metu – didele dalimi priklauso nuo to, kaip pedagogai suvokia šią savybę, pastebi didaktikos specialistė. Nors situacija nėra džiuginanti – dalis suaugusiųjų vaikų kūrybiškumo ugdymą vis dar mato kaip veiklą, orientuotą ne į kūrybinį procesą, o daliai jų stinga su vaikų kūrybiškumo ugdymu susijusių kompetencijų – tačiau, pašnekovės nuomone, mokyklose apstu sėkmingų kūrybiškumo skatinimo pavyzdžių.

Kūrybiškas ugdymas mokykloje siejamas su įdomesniu, smagesniu mokymusi, užduočių, reikalaujančių kūrybinio mąstymo gebėjimų, pateikimu, kūrybinei veiklai palankios aplinkos sukūrimu.

Praktiniai Astos Širiakovienės patarimai, kaip ugdyti kūrybiškumą mokykloje:

  • Suteikime mokiniams kuo daugiau įvairios patirties,
  • neskubinkime jų,
  • neskubėkime lipdyti etikečių („blogai“, „netinka“ ir pan.).
  • Siekime išsiaiškinti vaikų nuomonę, kas iš tiesų jiems svarbu, ko jiems reikia, kad į mokyklą eitų su džiaugsmu, o joje jaustųsi saugūs, norėtų kurti ir tobulėti.
  • Nepamirškime palankių galimybių mokytis už klasės ribų esančiose tradicinėse ir netradicinėse erdvėse, kurios papildo kūrybiškumo ugdymą, tačiau, deja, ne visuomet pilnai išnaudojamos.

Dabartinei visuomenei, susiduriančiai su sparčiais pokyčiais bei iššūkiais, ypač aktuali kūrybingos asmenybės ugdymo problema, pastebi A. Širiakovienė. Pasak pašnekovės, daugėja kūrybiškumo reikalaujančių profesijų, didėja kūrybinį darbą dirbančių žmonių poreikis, o ir sėkmingas visuomenės augimas vis tvirčiau siejamas su asmenimis, gebančiais dirbti komandoje, bendrauti, kūrybiškai mąstyti, nesunkiai prisitaikyti, pasitikėti savimi. Kūrybiškumą svarbu ugdyti nuo mažens, suvokiant, kad ugdymo procesas yra sudėtingas, nuolat kintantis, ilgas ir nuoseklus.

Įsigalėjus informacinėms ir komunikacinėms technologijoms, aktyviai keičiasi visuomenė. Technologijos tapo įrankiu, kuris padeda vaikams lengviau įgyti įvairių patirčių, suprasti juos supantį pasaulį, žaisti, tyrinėti, piešti, didina mokymosi motyvaciją, Tačiau technologijų įsigalėjimas turi ir kitą pusę – dažnai mažiesiems nebereikia galvoti, kažką kurti patiems, tereikia spustelėti mygtuką. Dėl informacijos, veiklos ir galimybių pertekliaus, vaikai mažiau bendrauja tiesiogiai, jiems yra sunku būti ilgai susikaupusiems, išlaikyti dėmesį, o nuolatinis virtualiųjų technologijų naudojimas kenkia vaikų kūrybingumui, jie ima prarasti rašymo, praktinius rankų darbo įgūdžius, prasčiau valdo žirkles, vąšelį, kitus įrankius, o stokodami darbo mokėjimų, įgūdžių sunkiau realizuoja sumanymus.

Žinodami minėtus sunkumus, galime diskutuoti, dalintis patirtimi kaip juos įveikti ir dirbti su vaikais. Kūrybinis darbas nevyksta pagal griežtą modelį, todėl pedagogui jį planuoti nėra lengva. Kūrybiškumą puoselėjantis pedagogas skatina mokinių originalų mąstymą, sudaro sąlygas eksperimentuoti, veikti savarankiškai ir pozityviai vertinti save.

(Bus daugiau)

X

Prenumerata

Prenumerata