Karantino metu mūsų gyvenimuose daug kas keičiasi – mokymasis ir darbas, kelionės ir šventės dažnai nebeperžengia namų sienų; naujienų TOPuose įsigali Covid-19 informacija – nuo statistinių duomenų bei prognozių, iki „pasaulio pabaigos“ ar „gydymosi žolelėmis“ scenarijų.
Kaip „neprarasti sveiko proto“, nepasiduoti emocijoms, adekvačiai elgtis/spręsti naujose, painiose situacijose, be vieno, aiškaus, teisingo atsakymo?
Nepasiklysti tarp alternatyvų padėti gali padėti kritinio mąstymo įgūdžiai.
Kritinis mąstymas: kodėl jis svarbus?
Permainų metu esame linkę prisigalvoti nebūtų scenarijų ir jais tikėti. Ypač, jei trūksta tikros informacijos ar ji sunkiai prieinama. Taip pat kai stokojame kritinio mąstymo įgūdžių. Kaip pastebi dr. Birutė Pernaravičiūtė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro neformaliojo vaikų švietimo mokytoja, būtent kritinis mąstymas gali padėti mums atsirinkti tai, kas tikra ir patikima. Šis įgūdis skatina nuolat abejoti – matyti ir svarstyti alternatyvas, kelti klausimus bei ieškoti atsakymų į juos. Beje, abejoti tai nereiškia neigti ar kritikuoti. Netgi priešingai – išvystytą kritinio mąstymo gebėjimą turintis žmogus primena tyrėją, panašų į populiariuosius Šerloką Holmsą ar Erkiulį Puaro, nepasiduodančius emocijoms, tačiau lengvai atskiriančius faktus nuo nuomonių, tikrą ir nešališką informaciją nuo melagienų, madingų sąvokų ar etikečių.
Deja, pasak mokslininkės, šio gebėjimo visuomenėje labai trūksta – jo stokoja ir gyvenimiškos patirties dar nespėję prikaupti vaikai, ir naivumo bruožą turintys suaugusieji ar senjorai – ne taip jau retai išgirstame istorijų apie tuos, kurie patikliai atiduoda santaupas telefoniniams sukčiams, patenka į prekybos žmonėmis organizatorių pinkles, įsivelia į beprasmes veiklas ar projektus.
Kritinio mąstymo ugdymas vaikams ir paaugliams: strategijos ir technikos
Kritinio mąstymo gebėjimą vaikams reikėtų pradėti ugdyti ankstyvame amžiuje.
Viena populiariausių, vaikams gerai pažįstamų pasakų, kurią pedagogė naudoja, kalbėdama, kad baimė, sunkumas ar blogis – ne visada toks didelis, kaip atrodo – apie Raudonkepurę, jos močiutę ir vilką – kaip vilkas Raudonkepurės močiutę prarijo.
„Vaikai kiek nustemba sužinoję, kad vilkas savo dydžiu nedaug skiriasi nuo vilkšunio. Ir močiutės, kuri jų vaizduotėje – didelė ir tvirta moteris – praryti nekramtęs niekaip negalėtų. Taip pokalbių ir klausimų pagalba vaikams atsiveria kitas vaizdas“, – savo patirtimi dalinasi vaikų mylima mokytoja.
Beje, nagrinėjant pasakas, nereikėtų griauti stebuklingo vaikų pasaulio – negalima kvestionuoti Kalėdų senelio ar Dantukų fėjos. Vaikai turi turėti savo pasakų pasaulį, tikėti stebuklais, skirti gerus ir blogus herojus.
• Pavyzdžiui, jei kambaryje užsidegė užuolaida – ką darysime?
• Jei draugas nukrito nuo sūpynių – kokių veiksmų imsimės?
• Jei į troleibusą įlipo žmogus be apsauginės kaukės – ar liksime stovėti nuošalėje?
• Pažįstamas siūlo išbandyti tai, ko pats aiškiai nesupranti ar kam jokiu būdu nepritartų tėvai bei mokytojai (situacijų gali būti įvairių) – kaip pasielgsi?
Kalbėtis su vaikais ir paaugliais apie tai, kas jiems aktualu, nevengiant paminėti grėsmių bei skatinti juos nuolat kelti klausimus, ieškoti informacijos, matyti alternatyvas, ypač svarbu. Dažnas jaunuolis už namų sienų susiduria su gausybe iššūkių, apie kuriuos tėvai dažnai net neįtaria. Ir tėveliams, ir mokytojams privalu mokyti vaikus juo įveikti savarankiškai.
Šis gebėjimas atskirti absurdą – logikos stokojančius, nemokšiškai, neprofesionaliai, skubotai sudėliotus klausimus ar darbus, kuriems neverta gaišti laiko – jiems labai praverčia. Padeda atsirinkti tik tai, kuo jie patys tiki.
Paskutiniai pastebėjimai
Siekiant rasti atsakymą į bet kokį sudėtingą klausimą, kritinio mąstymo bei kitų emocinių bei socialinių gebėjimų ugdytoja dr. Birutė Pernaravičiūtė pataria nesiblaškyti ir nenukrypti nuo tikslo – rinkti tik tą informaciją, kuri padės rasti atsakymą į išsikeltą klausimą; tikrinti bei rinktis patikimus informacijos šaltinius; atmesti emocijas; mąstyti toliaregiškai – stengtis pamatyti, kokį poveikį tai turės ateityje, įvertinti visas alternatyvas, gebėti abejoti bei priimti teisingą sprendimą.