Paauglystės periodas nelengvas ne tik pačiam paaugliui, tačiau ir jo tėvams. Pastaruosius labiausiai neramina tai, kaip rasti bendrą kalba su iki šiol, rodos, sukalbamu vaiku, kuris lyg per naktį tapo kaprizingas ir neklusnus, kuriam tėvų nuomonė tapo nebe tokia svarbi kaip anksčiau?
Yra, ko pasimokyti
Paauglystė apima 10-18 žmogaus gyvenimo metus. Jeigu žiūrėti dar detaliau, paauglystė skirstoma į ankstyvąją (10-14 m.) ir vėlyvąją (16-18 m.). Penkioliktieji vaiko gyvenimo metai laikomi tarsi perėjimu iš ankstyvosios į vėlyvąją paauglystę. Žinoma, kiekvienas vaikas yra labai individualus, tad toks amžiaus skirstymas yra tik sąlyginis.
Paauglystės metu vaikas mokosi priimti save tokį, koks jis yra, atrasti naujus pomėgius, išbandyti save santykiuose: su bendraamžiais ir draugais, priešinga lytimi, suaugusiais ir, žinoma, tėvais. Lietuvos vaikų ir jaunimo centro specialistai tai vadina netgi teigiamu etapu, kai tiek patys paaugliai, tiek tėvai iš šio laikotarpio gali išmokti kažką naujo.
Jautriai reaguoja į kritiką
Nors tėvams gali atrodyti, kad paauglys maištauja, tačiau viskas yra ne taip: tiesiog paaugliai po truputį atskiria savo „vidinį pasaulį“ nuo „šeimos pasaulio“, t.y. savotiškai atsiskiria nuo tėvų, aktyviau reiškia savo individualią nuomonę, kurią įnirtingiau gina, tampa nebe tokie pakantūs suaugusiųjų primetamoms taisyklėms ir nuomonei.
Kadangi šiame amžiuje savęs vertinimas yra labai trapus ir ypatingai priklausomas nuo aplinkinių nuomonės, paaugliai labai jautriai reaguoja į kritiką savo atžvilgiu. Vienas pagrindinių patarimų tėvams šiame vaiko amžiuje – kuo mažiau kritikuoti paauglį, brautis į jo asmeninę erdvę, primetinėti savo tvarką ir viską kontroliuoti.
Rodykite savo pavyzdį
Natūraliai priimkite paauglio nepritarimą ir kritiką, diskutuokite, o svarbiausia – argumentuokite savo nuomonę. Blogiausia, ką paaugliui gali ištarti tėvai, tai frazė: „Nes aš taip pasakiau“. Visus sprendimus ir taisykles aptarkite šeimos rate, nes tik taip kiekvienas prisiims atsakomybę už tai, dėl ko susitarė. Labai svarbu savo pavyzdžiu rodyti tai, kas norėtumėte, kad būtų įgyvendinta, laikytis pasižadėjimų. Nepamirškite, kad netinkamas elgesys turi turėti pasekmes.
Vadovaukitės besąlyginės meilės principu
Nepamirškite, kad reikėtų dažniau pasiteirauti paauglio, kaip jis jaučiasi, kokie jo vidiniai išgyvenimai, poreikiai, skirti paaugliui ne mažiau dėmesio nei pavyzdžiui, jo jaunesniajam broliukui ar sesutei, kitiems šeimos nariams. Taip pat santykius pagerintų, jei pasidalintumėte ir tuo, kaip jaučiatės jūs, ką patys patyrėte, būdami tokio amžiaus, o kartais pripažintumėte, kad tiesiog klydote.
Taip pat svarbu pagarbiai priimti paauglį kaip asmenybę ir nelyginti savo vaiko bei savęs paauglystėje – juk laikai absoliučiai pasikeitė, esate skirtingi žmonės, skirtingose aplinkose. LVJC skomanda siūlo leisti paaugliui ieškoti atsakymų, duoti šiek tiek laisvės, tačiau su meile priminti, kad jis visada gali saugiai grįžti į jūsų glėbį, kad visada priimsite jį į namus, net jei ir ne viskas pasisekė. Nuolat vadovaukitės besąlyginės meilės ir palaikymo principu bei nepamirškite, kad auklėdami privalote užsiimti ir savęs tobulinimu – ieškokite būdų spręsti situacijas ir keiskitės patys, ne tik keiskite kitus, dažniausiai – vaikus.