​Sveikatos pamokos mokykloje

Lietuvoje vaikai negali pasigirti gera fizine ar emocine sveikata. Nepaisant gausybės viešų renginių, akcijų ar diskusijų, atkreipiančių dėmesį į judėjimo ar sveiko maisto naudą ir neigiamą žalingų įpročių poveikį, situacija mažai keičiasi. Tai patvirtina bent kartą per metus atliekami tyrimai.

Sveikos gyvensenos įgūdžiai nėra įgimti, todėl išmokti vaikams tinkamai mankštintis, sveikai maitintis, kurti pozityvią aplinką aplink save bei įveikti nerimą ir stresą, padėti turėtume mes, suaugusieji. Veiksmingiausia tai padaryti ne pamokymais, bet asmeniniu pavyzdžiu. Jei rasime argumentų, kuriais įtikinsime sveikai ir atsakingai gyventi save, nesunkiai tuo patikės ir vaikai.

Fiziniam aktyvumui – šokis ar žaidimai

Namuose, darželyje ar mokykloje dieną galima pradėti nuo smagios mankštelės, hiphopo ar jogos pamokėlių, tinklinio ar krepšinio kėlinio. Smagi veikla vaikus ne tik išjudina bei suteikia energijos, bet ir pakelia jų nuotaiką visai dienai. Tinkamiausias laikas sportuoti nebūtinai yra ryte. Tam puikiai tinka ir ilgoji pertrauka tarp pamokų dienos metu ar popietė prailgintoje grupėje laukiant tėvelių. Trys sportiniai užsiėmimai per dieną – triskart geriau negu vienas.

Pačių užaugintos daržovės – pačios skaniausios

Jei vaikai patys darželio ar mokyklos kieme užsiaugintų moliūgų, tai jų sriuba jiems taptų viena mėgstamiausių. Stebuklingai pamėgti patiekalus galėtų padėti ir ant palangės išaugę krapai, petražolės, čiobreliai, bazilikai ar svogūnų laiškai, jei tik juos užaugintų patys vaikai, o ne mokytojai ar virėjos. Beje, su jaunaisiais daržininkais mokytojams būtų daug lengviau kalbėtis apie sveikos mitybos naudą. Prie vaikų švietimo ekologinėmis, darnaus vystymosi temomis prisideda įvairios iniciatyvos ir projektai. Pavyzdžiui, vasario 23 d. startavo unikali ekologinio ugdymo iniciatyva „Žalia pėda“, kurios metu vaikai patys kuria teminius vieno kvadratinio metro sodelius ir taip pažįsta augalo augimą nuo sėklos iki subrandinto vaisiaus. Jiems visokeriopai padeda „Ekokartos“ komanda.

Šviesioms mintims – darni aplinka

Daržoves, prieskonines žoleles, vaisius augintis patiems bei panaudoti juos pietums kviečia ir nacionalinė darnaus gyvenimo įgūdžių programa „Darni mokykla“. Ši Lietuvos vaikų ir jaunimo centro organizuojama programa rekomenduoja mokyklų valgyklose patiekalus gaminti tik iš vietinių produktų bei siūlo bendrų pusryčių tradiciją. „Tėvai ne visada turi pakankamai laiko gaminti pusryčius, kartais jiems pritrūksta ir žinių apie ypatingą sveikų pusryčių svarbą fizinei ir emocinei vaiko savijautai, nuotaikai ir ugdymosi pasiekimams“, – pasakoja Lina Blaževičiūtė, programos „Darni mokykla“ vadovė. L. Blaževičiūtė pastebi, jog maistas – tik viena iš programos „Darni mokykla“ aplinkos gerinimo sričių. Programoje dalyvaujančios per penkiasdešimt šalies ugdymo įstaigų ieško būdų, kaip tausoti elektros energiją, vandenį, kitus išteklius; kaip mažinti vartojimą, kaip skatinti darnaus mobilumo įgūdžius, sveiką aplinką bei darnią ugdymo įstaigos bendruomenę, kurioje kiekvienas narys jaustųsi išgirstas ir laimingas. Beje, vasario pabaigoje startavo jau trečiasis darnaus gyvenimo įgūdžių programos „Darni Mokykla“ sezonas. Registracija ugdymo įstaigoms tęsis iki kovo 5 dienos.

Įsiklausyti į save ir nusiraminti padės meditacija

Renginiais, iniciatyvomis, kita išorine veikla ne visada įmanoma padėti vaikams saugiai ir gerai jaustis. Įveikti nesaugumą, netikrumą ir baimę padėti gali specialisto konsultacijos arba kasdieninė meditacija. Nors Lietuvoje meditacija dar nėra plačiai praktikuojama, tačiau JAV, ypač mažiau saugių rajonų mokyklose, vaikams vis dažniau rengiami 5–15 min. trukmės meditacijų užsiėmimai. Jų metu atlikdami tylos bei kvėpavimo pratimus vaikai mokosi susikoncentruoti.

Pastebėta, jog kasdien praktikuojama meditacija mažina stresą, skatina teigiamas ir slopina neigiamas emocijas, o medituojantys moksleiviai yra kūrybiškesni, lengviau įsitraukia į bendruomenės veiklas, nelieka abejingi jos problemoms, pagerėja jų elgesys. Meditacija naudinga ir mokytojams, nes padeda bendrauti ir rasti bendrą kalbą su įvairaus amžiaus mokiniais, kurie stengiasi pabrėžti savo individualumą, norą išsiskirti iš kitų vaikų.

Meditavimo būdų gali būti įvairių. Mokiniams susėdus į savo vietas paskelbiama meditacijos pradžia. Vaikai tvirtai kojomis atsiremia į žemę ir užsimerkia. Lėtai ir giliai kvėpuodami jie įsiklauso į savo kvėpavimą, gali skaičiuoti įkvėpimus arba mintyse piešti mandalas. Po meditacijos labai naudinga kartu su vaikais aptarti asmenines patirtis ir išgyvenimus, meditacijos tobulinimo strategijas.

Meditacijų naudą patvirtina praktiniai pavyzdžiai. San Francisko vidurinėje mokykloje Visitacion Valley (Visitacion Valley Middle School) dar 2007 m. pavasarį ėmė taikyti kasdieninę streso mažinimo programą Ramybės laikas („Quiet Time“). Du kartus per dieną, ryte ir vakare po 15 min. visi mokyklos bendruomenės nariai nutyla – dalis jų medituoja, kiti mintyse skaito, piešia, spalvina. Namų darbai tuo metu neatliekami, nes jie susiję su šiokia tokia prievarta – vaikai juos atlieka ne dėl to, kad nori, o dėl to, kad reikia. Po kurio laiko pamokų praleidinėjimo mastai mokykloje sumažėjo perpus – nuo 14 proc. iki 7 proc. (šalyje – 30 proc.); palikimas po pamokų taip pat sumažėjo daugiau nei du kartus – nuo 14 proc. sumažėjo iki 6 proc. Daug mažiau vaikų prisipažino jaučiantys nerimą. Žymiai daugiau vaikų tapo aktyvūs bendruomenės nariai, noriai ėmė prisidėti prie mokyklos veiklų organizavimo bei kultūros kūrimo.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro specialistai tiki, kad suaugusiųjų pareiga išmokyti vaikus sveikai gyventi ir tapti laimingiems. Gal ne iš karto – po žingsnelį ar gilų oro įkvėpimą, bet tvirtai ir užtikrintai.

X

Prenumerata

Prenumerata