​Universiteto dėstytojos patarimai, kaip mokykloje ugdyti kūrybiškus vaikus (II dalis)

Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto docentė Asta Širiakovienė pasakoja apie kūrybiškumo ugdymą mokykloje:

  • Kūrybiškas ugdymas ir vaikų kūrybiškumas yra neatsiejami dalykai. Svarbi kūrybiško ugdymo aktyvinimo prielaida – tinkamų, patrauklių temų, užduočių bei mokymo(si) metodų parinkimas. Kūrybiškumą skatina galimybė naudotis ir taikyti informaciją, piešti, pasakoti istorijas, įsitraukti į vaidybinius žaidimus. Kūrybiniam mąstymui nuteikia įvairūs eksperimentai, aplinkos reiškinių ir daiktų tyrinėjimas, netradicinių medžiagų ir užduočių naudojimas, probleminių klausimų, skatinančių apmąstymus, pateikimas.
  • Pedagogas turėtų pateikti vis naujų, amžiaus tarpsnį atitinkančių užduočių ar situacijų, kurių savarankiškas atlikimas aktyvina vaikų kūrybiškumą, vaizduotę, sudaro galimybę pasitelkti turimą patirtį, kompetencijas ir įgūdžius.
  • Skatinkime aplinkos tyrinėjimą: leiskime vaikams patiems rasti atsakymus į rūpimus klausimus sudarydami galimybę tyrinėti.Orientuokime vaikus į veiklas, kurių metu jie galėtų bandyti ir klysti.
  • Vaikų fantaziją išlaisvina atviri, neturintys atsakymo variantų klausimai bei užduotys, kurios turi keletą sprendimo variantų ir suteikia pasirinkimo galimybę. Pasiteisinanti praktika – priversti veikti vaikų mintis netikėtomis kryptimis. Klausimai „Įsivaizduok, jeigu...", „Kas nutiktų, jeigu ... ?" ir pan. ne tik puikiai sužadina minčių srautą, bet ir suteikia galimybių patiems kurti. Būtina ir pasirinkimo laisvė. Vaikai, kuriems yra suteikta galimybė rinktis, būna kūrybingesni nei tie, už kuriuos sprendimus priima suaugusieji. Iniciatyvumo skatinimas, ugdo pasitikėjimą savimi ir kūrybingumą.
  • Mokytojo taikomi metodai turėtų būti apgalvoti, atitinkantys vaikų psichologinius ypatumus, pasaulio suvokimą. Vieni labiau tinka ir yra priimtini vieniems mokiniams, kiti – kitiems. Kai kuriems sunkiau sekasi dalintis idėjomis, jie nemėgsta varžytis, nori išskirtinio dėmesio ir tik jiems skirto paaiškinimo, tad bandymas įtraukti į kūrybinio mąstymo veiklas reikalauja iš mokytojo žinių, kantrybės ir išmonės.
  • Keletas A.Širiakovienės praktinių metodų kūrybiškumui ugdyti:
Norėčiau paminėti Bokšto metodą, kuris apibūdinamas kaip grupinio darbo metodas, skatinantis kūrybiškumą ir bendradarbiavimą. Mokiniai suskirstomi į grupes po 3-6. Kiekviena grupė gauna pluoštą laikraščių ir lipnios juostos. Pirmiausia reikia sugalvoti projektą, tam skiriama apie 7 min. Kuriant projektą negalima naudotis laikraščiais ir lipnia juostele. Bokšto statybai skiriama apie 25 min. Pastatytas bokštas vertinamas pagal šiuos kriterijus: estetinė išvaizda, tvirtumas, aukštis ir galimybė perkelti bokštą. Rodos viskas paprasta ir aišku, bet reikia pamatyti su kokiu užsidegimu vaikai aptarinėja ir piešia projektus, skirstosi darbais, stato bokštus. Pasitaiko nusivylimo, net ašarų, kai paaiškėja, kad susuktos ar sulankstytos statinio detalės nėra tokios tvirtos, kokių tikėtasi arba, kad bokštas gerokai žemesnis, nei kitų grupių. Tačiau bendras tikslo siekimas ne tik sujungia mokinius, bet ir skatina ieškoti netradicinių sprendimų, kurti. Kūrybiškumas visada apima ir šiek tiek nesėkmės, o tai vaikų neturėtų bauginti.


Gerų emocijų mokiniams suteikia ir Fantastinio gyvūno piešimas. Pirmasis mokinys piešia gyvūno galvą, antrasis kūną ir priekinę koją/as, trečiasis – uodegą ir užpakalinę koją/as. Prašoma akcentuoti akis, nosį, burną, kojas, uodegą, netikėtai pavaizduoti gyvūno kailį, plunksnas ar išryškinti kitokią paviršiaus faktūrą. Įdomiausia tai, kad mokiniai piešia neaptarę vaizduojamo gyvūno, nežinodami ką nori pavaizduoti kitas grupės narys, todėl rezultatas – netikėtas ir linksmas. Aptariama, kur gyvūnas gyvena, kuo minta, ką labiausiai mėgsta veikti ir pan. Atliekant užduotį skatinama mokinių vaizduotė, plėtojama pažintinė patirtis, galimybė bendrauti.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pastebi, jog kūrybingumas minta netikėtomis ir įkvepiančiomis patirtimis, įgyjamomis stebint, klausant, bendraujant, eksperimentuojant. Tad reikėtų nepamiršti turtinti vaikų įspūdžių ir vaizduotės, kurti palankesnę kūrybinę atmosferą, skatinančią saviraiškos laisvę.

X

Prenumerata

Prenumerata