„Metodų mugėje ŽAIDIMŲ VAIVORYKŠTĖ“ – šimtai būdų, kaip motyvuoti vaikus mokytis

Gegužės 11–12 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vyks nacionalinis švietimo aktualijų renginys „Metodų mugė ŽAIDIMŲ VAIVORYKŠTĖ“.

Gausybę edukacinių renginių bei metodinių priemonių pristatanti „Metodų mugė“ organizuojama, siekiant padėti pedagogams paversti pamokas vaikams smagia, tyrinėti ir pažinti skatinančia veikla, kelti jų mokymosi motyvaciją bei taip pagerinti jų mokymosi rezultatus – apie renginio tikslus pasakoja jo organizatorė LVJC metodininkė Renata Dambrauskaitė Pėželienė.

Pirmoji Metodų mugės diena (gegužės 11-oji) skirta pedagogams. Edukacinių, didaktinių, muzikinių, judriųjų ir lauko žaidimų erdvėse vyks apie 80 kvalifikacijos tobulinimo renginių: seminarų, edukacinių ir kūrybinių dirbtuvių, paskaitų ir diskusijų, veiks ir pedagogų sukurtų metodinių priemonių paroda.

Antrąją Metodų mugės dieną (gegužės 12-ąją) vyks edukaciniai užsiėmimai ir kūrybinės dirbtuvės, skirtos šeimoms. Šeimų dieną – visi renginiai nemokami.

„Metodų mugės ŽAIDIMŲ VAIVORYKŠTĖ“ temos – pačios įvairiausios: nuo socialinius ir emocinius įgūdžius stiprinančių žaidimų iki kalbinius ar protinius gebėjimus ugdančių aktyvių veiklų, STEAM ar mažųjų kūrybinės inžinerijos. Taip pat vaiko ir mokytojo tarpusavio ryšiui, nuo kurio ir prasideda mokymas(is). Užsiėmimus ves praktikai – aktyvūs pedagogai, dailininkai, sportininkai, edukologai, psichologai, mokslų daktarai.

Ne tik darželiams, bet ir gimnazijoms

Vertingų žinių ir įgūdžių čia ras ir darželių, ir gimnazijų pedagogai. Pasak renginio organizatorės R. Pėželienės, „Metodų mugėje“ apstu edukacinių žaidimų vyresniems moksleiviams. „XXI a mokykla sparčiai kečiasi. Jau nebemanoma, kad mokymasis atmintinai ar kalimas – pats veiksmingiausias mokymosi būdas, net ir vyresnėse klasėse. Sudarome galimybę pedagogams sužinoti, išbandyti, pasitarti su specialistais apie tai, kuom jį galima pakeisti, – dalinasi Renata Pėželienė. – Laukiame chemikų („Chemijos stalo žaidimų kūrimas ir naudojimas chemijos pamokose“, Žaneta Kalėjutė), gimtosios ir užsienio kalbų mokytojų („Kalbinių gebėjimų ugdymas: metodų įvairovė“, Irena Kazymirkienė ir Jūratė Valionienė), tų, kuriems įdomūs patys sužaidybinimo principai ir jų taikymas pamokoje („Sužaidybinimo elementai mokytojo darbe“, Alina Bechterė) ar kūrybiškumas savo darbe („KAIP „įdarbinti“ kūrybą dėstant STEAM dalykus?“, Asta Naruševičienė; „Atrask ir kurk – kritinio mąstymo ir kūrybiškumo ugdymo metodai“, Alma Balnienė, „Dramos elementų taikymas įvairiose pamokose“,  Aldona Butrimanskienė, Erika Balynienė ir Ramunė Petrosian)

Improvizacija ir kūrybiškas požiūris – bet kokią pamoką gali paversti žaidimu

Neformaliojo švietimo pedagogė Ieva Giniotytė, viena iš „Metodų mugės ŽAIDIMŲ VAIVORYKŠTĖ“ lektorių, įsitikinusi – jei pamokose būtų daugiau improvizacijos, vaikai žymiai entuziastingiau kibtų į mokslus ir mieliau lankytų mokyklą. Nes improvizacija – kalimo ir mokymosi atmintinai priešingybė.

„Kartais galėtume sau leisti daugiau improvizuoti – veikti spontaniškai ir neplanuotai. Būtent improvizacija padeda vaikams atsiskleisti, leidžia laisviau mąstyti ir reikšti savo mintis be baimės suklysti ar atrodyti kaip nors ne taip.“, – šio metodo privalumus vardina Ieva Giniotytė.

Taikyti improvizaciją mokykloje visai paprasta, – pastebi teatro pedagogė. Mokiniams tai galėtų būti kūrybiškumą skatinančios užduotys, tokios, kaip istorijos ar biologijos pristatymai, įsikūnijant į personažus; reklaminio siužeto apie tai, kodėl verta rašyti nosines raides, kūrimas arba pačių mokinių sugalvotas apšilimo pratimų kompleksas krepšininkams. Mokytojams – elgesys pagal situaciją, nebijant sulaužyti nusistovėjusias taisykles. Pavyzdžiui, jei vaikai nesusikaupia klasėje, galima pakviesti juos pažaisti neplanuotą žaidimuką ar pamoką pravesti kitoje erdvėje – pavyzdžiui, lauke.

Pasak Ievos Giniotytės, pasiryžusiems improvizuoti mokytojams svarbu laikytis keleto taisyklių: niekada nesakyti NE, bet tartis ir ieškoti visus interesus apjungiančių bendrų sprendimų; leisti vaikams išsakyti savo nuomonę, diskutuoti, bendradarbiauti, kartu ieškoti išeičių; nesivadovauti tuo, kas kažkada suveikė, o būti čia ir dabar; nebijoti klysti, nes „Jei susimauni – tai yra labai gerai. Tai yra pats kiečiausias dalykas.“

Daugiau informacijos ir registracija – www.lvjc.lt/metodu-muge-2018/

Pasiteiravimui – el. p. [email protected], tel. (8 5) 205 4695

 

X
Prenumerata