Plaukimo treniruotės, užkertančios kelią nelaimėms
Plaukimo treniruotės, užkertančios kelią nelaimėms
Sausa, bet kraupi statistika byloja: Lietuvoje vaikų ir jaunimo skęstamumo rodikliai yra vieni didžiausių pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis Lietuvos skendimų rodiklis yra 8 žmonės 100 tūkstančių gyventojų. Per metus mes netenkame vienos klasės!
Išeitis? Vaikai turi ne tik išmokti plaukti, bet ir gebėti realiai vertinti savo galimybes, saugiai elgtis vandenyje ir prie vandens, o, nutikus nelaimei (pvz., įkritus į vandenį su drabužiais) – pasiekti krantą.
Siekiant šio tikslo, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras ėmėsi vykdyti Lietuvos plaukimo federacijos koordinuojamą, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kūno kultūros ir sporto departamento finansuojamą projektą „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“, prie kurio prisijungia vis daugiau mokyklų.
Tapti šio projekto dalyviais nusprendė ir Žemynos progimnazija. O kaip jame sekasi vaikams – išsamiau papasakojo progimnazijos mokytoja Lina ir LVJC plaukimo trenerė Diana Kindurienė.
Progimnazijos mokytoja Lina
Lina, sakykite, kas paskatino prisijungti prie šių užsiėmimų?
Norėjau, jog vaikai turėtų kitokias kūno kultūros pamokas bei išmoktų plaukti. Aš pati mokiausi nardyti, be to, pažinojau trenerę Dianą, ir abiem kartu kilo mintis, jog reikia ir mano ugdytinius leisti į LVJC baseiną. Ir štai jau ketvirta mokinių karta bendradarbiauja su LVJC ir lanko čia plaukimo bei saugaus elgesio vandenyje užsiėmimus :)
Pirmieji užsiėmimai – kokį jie įspūdį paliko, kaip sekėsi vaikams?
Pirmas įspūdis man buvo: „VAU, kaip įdomu, čia užsiėmime viskas kitaip!“
Tiesa, vaikai baseiną siejo su žaidimais – užsidėsim rankoves ir plaukiosim, kaip patinka. Tačiau su laiku jie suprato, jog LVJC visgi yra kitaip: tai rimta treniruotė ir žaidžiame tik tada, kai atliekame priklausančius darbus :)
Visgi į baseiną visi vaikai eina noriai ir laukia užsiėmimų.
O kokie rezultatai yra dabar? :)
Vaikai, kurie nemokėjo laikytis ant vandens ar iškvėpti panėrę po vandeniu – dabar visa tai gali be problemų.
Dabartinė mano klasės jau trečius metus lanko šiuos užsiėmimus, kas pusę metų dalyvauja varžybose, nuolat gerina savo plaukimo įgūdžius ir rezultatus. Be to, vaikai, net ir baigę plaukimo mokymus, toliau lanko LVJC baseiną :)
Jūsų nuomone, kokią didžiausią naudą vaikams teikia plaukimo bei saugaus elgesio vandenyje mokymasis?
Grūdinimas, sveikatinimas bei saugumas vandenyje. Vaikai išmoksta plaukti, taisyklingai kvėpuoti, netgi padėti skęstančiajam. Be to, šiuose užsiėmimuose jie ugdosi ir socialinisu įgūdžius: mokosi bendrauti, bendradarbiauti, tampa savarankiškesni.
Aš labai džiaugiuosi šią programa ir netikiu, kad ji kada nusibostų man, vaikams ar jų tėveliams :) Pastarieji visada ateina į varžybas ir serga už savo vaiką, nuoširdžiai džiaugiasi jo pasirodymu.
Norėčiau, kad mokymo plaukti bei saugaus elgesio vandenyje naudą matytų ir daugiau mokyklų, nenumotų ranka sakydamos, kad tai niekam neįdomu. Patikėkite, įdomu ir labai naudinga vaikams, kurie, nemokėdami plaukti, tampa vandens baimių ir pavojų įkaitais.
LVJC plaukimo trenerė Diana Kindurienė
Diana, kaip savo plaukimo galimybes vertina užsiėmimus tik pradėję lankyti vaikai?
Pastebėjau, kad dauguma vaikų vandenyje nėra drąsūs ir pasitikintys savimi. Žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai vaikai jau yra susipažinę su vandeniu kūdikystėje arba ankstyvoje vaikystėje (jie būna lankę baseiną, tėveliai patys juos pripratino prie vandens ir pan.). Todėl savo galimybes išmokti plaukti vaikai vertina skirtingai. Didžioji dalis jų nori išmokti plaukti ar išmokti geriau plaukti :)
O kada pasikeičia neigiamas savęs vertinimas („nemoku, nepavyks“)?
Šis vertinimas keičiasi tuomet, kai vaikai savo praktika pajunta, kad jau gali atlikti pratimus, žaidimus, specifinius judesius vandenyje. Ypač juos motyvuoja pergalės džiaugsmas – pergalės prieš savo baimę, nepasitikėjimą savo jėgomis, gebėjimų stoką. Vaikai pajunta, jog gali laisvai judėti ir džiaugtis vandens teikiamais malonumais. Jie tampa nepriklausomi nuo niūrių įsitikinimų, kad niekada nemokės gerai plaukti.
Vanduo, šiluma, žaidimai – kaip vaikus visgi privedi prie to, jog reikia išmokti ir rimtų dalykų., pvz., kaip pasiekti krantą, į vandenį įkritus su drabužiais?
Aš visada po ranka turiu drabužį. Ir jei mano ugdytiniai suabejoja, kam reikia mokytis daugiau, negu dabar moka, aprengiu juos drabužiais, užsegu svarmenis ant rankų ar duodu ką nors sunkaus paplukdyti. Taip vaikai sužino, kad vandenyje ypač svarbu gebėti nusirengti drabužius ir atlikti tai tiksliais, kuo mažiaus energijos reikalaujančiais judesiais.
O kaip šiuose užsiėmimuose laviruoji tarp to, jog vaikai, sužinoję vandens grėsmes, visgi nebijotų į jį lįsti (žinoma, prieš tai išmokę plaukti ir saugiai elgtis)?
Yra toks šūkis: „Kartą paragavęs – negali sustoti“. Jis galioja ir čia. Vaikams norisi siekti vis daugiau ir daugiau, ir vis sudėtingiau. Žinoma, pats mokymosi plaukti procesas taip pat turi būti ir sunkus, ir lengvas, ir įdomus, ir reikalaujantis valios bei susikaupimo, ir žaismingas, ir pamokantis, ir NENUOBODUS :)
Be to, vaikai, kaip pastebėjau, žinomas vandens grėsmes išbandę saugioje aplinkoje, nebijo plaukti ir kituose, ne tokiuose saugiuose vandens telkiniuose – nes jau žino, kaip ramiai pasiekti krantą :)
Kilus klausimams apie šiuos užsiėmimus, galite kreiptis el. p. [email protected]
Paskelbta: Vasario 15, 2016
