Kas įgalina jaunimą veikti?

Jaunimas gana pasyviai įsitraukia į politinį ir visuomeninį gyvenimą, mažai dalyvauja priimant sprendimus, susijusius su jų problemomis. Jaunimo vaidmuo valstybės ekonomikoje, politikoje, socialinėje srityje vis dar nepakankamas, drąsa, energingumas, idėjos – iki šiol tinkamai neišnaudojami.

Kaip įgalinti jaunimą ir paskatinti aktyviau dalyvauti įvairiose valstybės gyvenimo srityse? Kaip pažadinti jų smalsumą, entuziazmą bei kūrybiškumą, ieškant įvairių sprendimų? Kaip įtraukti Lietuvos jaunuolius į ekonominį, politinį ir visuomeninį gyvenimą? Keletą atsakymų į šiuos klausimus rado jaunimo politinį ir pilietinį aktyvumą skatinančio projekto „Galiu?!“ dalyviai.

Pirmas ir svarbiausias žingsnis – „nenurašyti jų (jaunuolių), kaip „dar jaunų, nieko nesuprantančių ir visiškai nesidominčių valstybės politiniu ar ekonominiu žemėlapiu, piliečių, negebančių analizuoti ir suvokti, kuo gyvena ir kokias problemas spendžia valstybė“, – įsitikinusi Lina Straukė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro projekto „Galiu?!“ vadovė. Pasak jos, jaunajai kartai nuolat prikišamas pasyvumas ir abejingumas, nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas dažnai per daug suabsoliutinamas, o juk tikrai nemažai būsimų rinkėjų jau dabar stebi, kas vyksta LR Seime ir kokius sprendimus priiminėja politikai.

Beveik 80 jaunuolių iš Alytaus, Veiverių, Radviliškio, Obelių ir Luokės gimnazijų balandžio 3–5 dienomis bendravo su Seimo nariais bei komunikacijos ekspertais. Politiko įvaizdžio formavimo ypatumus jiems pristatė liberalas Renaldas Vaisbrodas, apie bendravimą su visuomene ir žiniasklaida pasakojo viešųjų ryšių ekspertas ir dėstytojas Liutauras Ulevičius, apie rinkimų pažadus ir realybę – žiniasklaidos atstovas Andrius Tapinas. Vaikai taip pat turėjo galimybę užduoti jiems rūpimus klausimus ir bendrauti su Seimo nariais: Ramūnu Karbauskiu, Tadu Langaičiu, Aušrine Armonaite, Radvile Morkūnaite-Mikulėniene ir Raimundu Martinėliu.

Ką pastebėjo moksleiviai:

„Didžiausias „Galiu?!“ privalumas – atviras, gyvas bendravimas su Seimo nariais ir komunikacijos ekspertais, – mintimis dalijasi Dovydas Kairys, Obelių gimnazija (Rokiškio r.) moksleivis, –kai pats pajauti realų ryšį, dingsta dirbtinas atstumas, autoriteto baimė. Malonu, kad jie bendrauja paprastai ir nenusuka klausimų. Dabar daug paprasčiau užduoti jiems klausimų bei per daug savęs nekankinant pristatyti savo idėjas.“

Kitas Dovydo paminėtas ypač vertingas „Galiu?!“ aspektas – galimybė susipažinti su aktyviais, panašių interesų turinčiais, bendraamžiais. Kadangi daugelis bendraamžių, Dovydo nuomone, nėra pilietiški, nesidomi politinėmis aktualijomis, tad ši pažintis ypač vertinga. Ateityje jie galbūt taps įvairių projektų partneriais, nes bendradarbiaujant – žymiai lengviau įgyvendinti tikslus.

Dovydo nuomone, ugdant pilietinį aktyvumą labai daug ką padaryti gali mokykla.

Jaunuolio nuomone, istorijos, pilietiškumo pamokų metu galima daugiau kalbėti apie politines partijas, Seimo, Vyriausybės veiklą bei apie šiandien vykstančius ir plačiai žiniasklaidoje diskutuojamus įvykius. „Reikia, kad moksleivis suprastų, jog viskas yra čia pat ir kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį (trečiasis Niutono dėsnis) – kuo didesnės grupės susiburs, tuo didesnį efektą turės.

Turėtų būti skatinamas jungimasis prie nevyriausybinių organizacijų (pavyzdžiui, LMS‘e, jaunųjų konservatorių ar socialdemokratų lygos...). Mokytojai aktyvius jaunuolius turėtų skatinti, o ne smerkti. Deja, ne visi supranta, jog dalyvaudamas įvairių organizacijų veiklose moksleivis pats tobulėja ir mezga ryšius su bendraminčiais. Kuo didesnis aktyvumas, tuo didesnis efektas. Mes visi gyvename vienoje nedidelėje bendruomenėje. Tuo Lietuva ir nuostabi, jog vieną dieną skaitai naujienas, kad rastas istorinis aktas, kitą – matai, kad parlamentaras pradėjo sekti Tave Instagrame. Valstybė maža ir viskas labai glaudžiai susiję, tik reikia nesuabsoliutinti ir į viską žvelgti racionaliai.

Projekto vadovė Lina Straukė džiaugiasi, kad projekto metu vaikai susitiko su daugeliu politikų, galėjo juos pakalbinti, išgirsti nuomonę jiems rūpimais klausimais ar tiesiog palyginti politiko įvaizdį, koks jis yra realybėje ir kokį jį formuoja žiniasklaida. „Tikrai smagu, kad būsimiems rinkėjams jau dabar rūpi, kaip vyksta valstybės valdymas. Jie ypač domisi jaunais, pirmą kartą į LR Seimą išrinktais, politikais, kurie jiems pasirodė motyvuoti, nusiteikę ryžtingai kurti geresnį gyvenimą Lietuvoje. Kaip organizatorė, aš tikiuosi, kad kiekvienas projekte dalyvaujantis moksleivis suvoks, koks svarbus aktyvus pilietiškumas, sąmoningumas , o sulaukę pilnametystės ir gavę teisę balsuoti, jie ją supras ne tik kaip privilegiją išreikšti savo nuomonę, bet ir kaip pilietinę pareigą“.

Liberalų sąjūdžio vykdantysis sekretorius Renaldas Vaisbrodas įsitikinęs, jog „tokie projektai, kurie skatina pilietinę visuomenę, labai reikalingi. Gyva politikų komunikacija yra pats geriausias būdas atstovauti rinkėjus ir išgirsti tautos balsą“.

Daugiau apie projektą „Galiu?!“


X

Prenumerata

Susisiekite Prenumerata