„Moksleiviams rūpi aplinka, kurioje jie gyvena. Jie tiksliai žino, kokią naudą teikia atsakingas vartojimas bei rūšiavimas, supranta sveiko gyvenimo būdo privalumus. Daugelis jų turi idėjų, kaip pagerinti bendruomenės gyvenimo kokybę, galbūt net gaunant ekonominės naudos. Dalis šių idėjų jau patikrintos ir tikriausiai galėtų sudominti vietos valdžios bei verslą,“ – įsitikinusi Vilma Smaliukienė, švietimo įstaigoms skirtos darnaus vystymosi įgūdžių programos „Darni Mokykla“ organizatorė.
Balandžio 27 d., penktadienį, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Didžiojoje salėje vyks kasmetiniai „Žaliojo kilimo apdovanojimai“. Auksiniais, sidabriniais ir žaliaisiais sertifikatais bus įvertintos ugdymo įstaigos – programos „Darni Mokykla“ dalyvės, savo idėjas pavertusios reikšmingais, sėkmingai veikiančiais projektais, propaguojančiais sveikos mitybos, atsakingo vartojimo bei resursų taupymo įpročius, fizinį aktyvumą ir „žaliąjį“ transportą, aplinkosaugą, sveiką ugdymo įstaigos aplinką bei bendruomenės švietimą darnaus vystymosi temomis.
2017–2018 m. „Darnios Mokyklos“ programoje dalyvavo 73 ugdymo įstaigos – nuo gimnazijų iki darželių ar neformaliojo ugdymo centrų. Net 8 iš jų gaus aukščiausią įvertinimą liudijančius auksinius sertifikatus.
Renginys vyks Vilniuje, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre (Konstitucijos pr. 25, Vilnius) Didžiojoje salėje.
Kūrybinių dirbtuvių pradžia – 10.00 val.; Apdovanojimų renginio pradžia – 12.45 val.
Keletas iniciatyvų, kurias įgyvendino vaikai:
Rūpesits gyvūnais – artimo meilei skatinti
Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro vaikai įrengė atvirą „Miau“ kambarį“, skirtą visiems Katinų muziejaus lankytojams. Žmonės čia gali leisti laiką su šešiais katinais – juos šukoti, glostyti, jiems skaityti, su jais žaisti. Buvimas su katėmis, anot moksleivių, tarsi terapija, sudirgus ar pavargus padedanti nurimti emocijoms. Kita šio centro iniciatyva – akcija „Baltasis badas nebaisus“, skatinusi vaikus globoti Salduvės ir Talkšos miško parkų stirnas, šernus, kiškius bei laukinius paukščius.
Viena iš Vilniaus lopšelio-darželio „Švelnukas“ iniciatyvų – galvodami apie supančią aplinką, vaikai piešė augalus ir gyvūnus, kuriais norėtų rūpintis ir surengė meninių savo darbelių parodą „Mano svajonių darželis“. „Geras darželis yra toks, kur laimingi vaikai ir varnos kartu“, – savo darbą komentavo mokyklos dar nelankanti menininkė.
Sveika mityba – savijautai gerinti
Daugelis vaikų patys, savo įsirengtuose sodeliuose auginosi daržoves ir prieskonius, dieną pradėdavo bendrais ir sveikais pusryčiais.
Pavyzdžiui, Vilniaus vaikų lopšelis-darželis „Švelnukas“ atrado, kad šventinėms vaišėms saldainiai visai nebūtini, saldintą arbatą galima pakeiti nesaldžia ar tiesiog vandeniu, o pilno grūdo košės bei įvairiausios vietinių ūkininkų užaugintos daržovės gali puikiai papildyti kasdieninį meniu. Žinias apie produktų poveikį vaiko savijautai ir elgesiui gilino ne tik darželio darbuotojai, bet ir vaikų tėveliai.
Panevėžio „Minties“ gimnazija sutarė su vietiniais ūkininkais dėl vaikų maitinimo – 4 dienas per savaitę vaikai galėjo rinktis jautienos, žuvies, kalakutienos patiekalus su vietiniais vaisiais bei daržovėmis.
Darnus mobilumas – CO2 ir transporto spūstims mažinti
Alytaus „Panemunės“ pagrindinės mokyklos komanda savo sukurtuose kelionės į mokyklą žemėlapiuose žymėjo pavojingas vietas, aptardami, kaip reikėtų jose elgtis. O Vilniaus Žemynos progimnazijos moksleiviai įdiegė mobilumo stebėjimo sistemą –. QR kodų registre žymėjo, kaip bendruomenės nariai atvyksta į mokyklą: pėsčiomis, dviračiais, visuomeniniu ar nuosavo transportu, taip pat ar linkę kartu pavežėti draugus ar kolegas. Kita šios progimnazijos iniciatyva – pačių atliktų apklausų pagalba vaikams pavyko parodyti miesto valdžiai, jog būtina tvarkyti dviejų šalia mokyklos esančių pėsčiųjų perėjų apšvietimą bei įrengti specialius atitvarus, neleidžiantys prie jų parkuotis automobiliams.
Resursų taupymas – atsakingam vartojimui skatinti
Vilniaus Žemynos progimnazijos septintokai įsteigė aktyvias rūšiavimo klases – ėmėsi vesti teorinius ir praktinius užsiėmimus pradinukams. Taip pat prieš kiekvieną savaitgalį į eko-taškus jie priduodavo iš rūšiavimo konteinerių išimtą popierių bei plastiką.
Plungės lopšeliui-darželiui „Rūtelė“ pavyko smarkiai sumažinti atliekų kiekius. Per metus jiems pavyko perdirbti ar panaudoti antrą kartą 85 kg stiklo, 17,8 kg metalo, 6,8 kg plastiko ir 2,5 kg popieriaus.
Vilkaviškio pradinė mokykla per metus vandens suvartojimą sumažino beveik trečdaliu – 2017 m. vasario mėn. suvartoto vandens kiekis buvo 53 m3.o 2018 m. vasarį – 38 m3.
Vilniaus lopšelis darželis „Švelnukas“ kūrybiškai pažvelgė į sukaupto lietaus vandens panaudojimą bei įvertino jo naudą. „Jei sukauptą vandenį panaudosime laistymui, pažaisime susidariusiuose upeliukuose ar balutėse... nereiks pilti iš čiaupo, o tai reiškia taupysime...“, – pasakojo daržeelio atstovai.
Širvintų r. Čiobiškio pagrindinės mokyklos dešimtokai organizavo informacinį renginį „Atsinaujinantys energijos šaltiniai“, kuriame pristatė pačių parengtus pranešimus. Renginyje dalyvavo žemesnių klasių mokiniai ir mokytojai.