ŠMSM informuoja: Pasiruošimas mokymui nuotoliniu būdu

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Švietimo įstaigos turi užtikrinti, kad nuo kovo 30 d. būtų pasiruošta ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas vykdyti nuotoliniu būdu. 

Siekiant padėti mokykloms sukurta skaitmeninio mokymo bazė su mokymosi aplinkomis, metodine medžiaga, mokymo priemonėmis ir kita mokykloms svarbia informacija: 

Mokymo bazė nuolat pildoma ir atnaujinama, kviečiame mokyklas teikti ir savo pasiūlymus.

Mokyklų bendruomenės turi susitarti dėl nuotolinio mokymo mokykloje tvarkos, taip pat kiekvienoje mokykloje turi būti paskirtas skaitmeninių technologijų administratorius, kuris konsultuotų mokytojus ir mokinius. 

Rekomendacijas dėl nuotolinio mokymo galima rasti čia.

Rekomendacijas dėl profesinio mokymo nuotoliniu būdu galima rasti čia.

Organizuojant nuotolinį mokymą, reikėtų įvertinti mokykloje jau taikomas informacines sistemas ir virtualias aplinkas: dienynus, virtualias mokymo aplinkas (pvz., Moodle, Edmodo), bendradarbiavimo platformas (pvz. Google suite, MS Office 365) ir pan. Svarbu susitarti su mokytojais dėl aplinkų pasirinkimo, kad mokiniams netektų lankytis įvairiose svetainėse. Taip pat galima bendradarbiauti su kitomis mokyklomis.

Mokyklų, kurios daug metų sėkmingai mokinius moko nuotoliniu būdu ir gali pasidalinti gerąja patirtimi sąrašas.

  • Mokytojai ir mokiniai nuotolinio mokymo metu turi turėti galimybę prisijungti prie nuotolinio mokymosi aplinkos iš namų. Mokymo medžiaga gali būti popierinė (pvz., mokinių turimi vadovėliai, pratybų sąsiuviniai), tačiau užduotys turėtų būti pateiktos skaitmeninėse aplinkose su nuorodomis (pvz., „Google“ dokumentai).

  • Rekomenduojama organizuoti vaizdo konferencijas konsultacijoms teikti, pamokoms organizuoti ir kt., pakviesti mokytojus naudotis vaizdo paskaitų kambariais ir, vedant pamokas nuotoliniu būdu, įrašyti jas ir tokiu būdu pradėti kurti turinį jau dabar, papildant jį įvairiais skaitmeniniais ištekliais.

  • Nuotoliniu būdu gali būti teikiamos ir individualios švietimo pagalbos specialistų konsultacijos, pvz., logopedo.

Mokymuisi nuotoliniu būdu gali būti naudojami įvairūs internetiniai šaltiniai, elektroniniai vadovėliai, garso ir vaizdo medžiaga, užduočių paketai, virtualūs bandymai ir kt. 

Pateikiame keletą nuotolinio mokymo sprendimų mokykloms:

Nuotolinio mokymo sprendimai priešmokykliniam ir ikimokykliniam ugdymui:

  • 15-20 minučių teminiai video ar kita mokomoji medžiaga. Mokytojai gali parengti 15-20 minučių tematinius video vaikams su tam tikromis užduotėlėmis, atitinkančiomis vaikų amžių (piešimas, karpymas, raidelių apvedimai, dainelių dainavimas, fizinis ugdymas ir kt.). Video gali būti paskelbti įstaigos tinklalapyje ar tam tikroje įstaigos pasirinktinoje elektroninėje paltformoje. Atliktų užduočių nuotraukas tėvai gali įkelti į nurodytą el. paštą, ar kitą programą, kad mokytojas matytų rezultatus.Tai pat ir kita ugdomoji medžiaga, atitinkanti įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą, gali būti skelbiama mokyklos tinklalapyje ar įstaigos sutartoje vietoje (Moodle, Google Clouds, ir kt.), kad tėvai ar kiti vaikus prižiūrintys žmonės laisvai galėtų ja pasinaudoti.

  • Konferenciniai skambučiai. Pasinaudojus skaitmeninių technologijų galimybėmis, galima organizuoti tam tikra tema iš ankto startus konferencinius skambučius (Skype, Messenger, Viber, Google ir kt.) visos grupėms vaikams – žinioma, talkinant tėveliams. Jų metu galima pasakoti istorijas, nagrinėti pasaulio žemėlapį ar daug kitų įvairių temų. Tai labai atraktyvu mažiesiesiems.

  • Individualios logopedo pratybos vaikams. Esant poreikiui teikti švietimo pagalbą vaikams, galima suderinti su tėvais, kad pasitelkdamas įstaigai ir tėvams prieinamas vaizdo programas logopedas teiktų individualias konultacijas vaikui. Vaikas sesijos metu gali matyti, kokius pratimus rodo logopedas, o logopedas fiksuoja, kaip sekasi pratimus atlikti vaikui, galimai pasitelkti ir tėvų pagalbą atliekant sunkesnius pratimus.

  • Žaidimai vaidmenimis. Priešmokyklinio amžiaus vaikai mėgsta mėgdžioti suaugusius ir žaidžia vaidmenų žaidimus. Dažniausiai tokiais atvejais suaugusiajam reikia tik padrąsinti ir paskatinti, padėti ir kartu dalyvauti su vaiku veikloje.

  • Svarbu nepamiršti ugdyti ir tų įgūdžių, kuriems nereikia virtualios ugdymo aplinkos. Tai fizinis aktyvumas, kūrybiškumas, aplinkos pažinimas ir kasdieniai įgūdžiai, tokie kaip mokėjimas naudotis stalo įrankiais, tvarkos laikymas, stalo serviravimas, asmeninė higiena ir pan.

  • Namuose galima atlikti nesudėtingas mankšteles, taip pat įvairius darbelius, skirtus vystyti smulkiąją motoriką. 

  • Galima pažinti gyvūnus ir augalus tyrinėjant paveiksliukus knygelėse, žiūrint dokumentinius filmus, pavyzdžiui, www.sengire.lt, ar stebint mieste gyvenančius paukščius – kad ir pro langą.

  • Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui galima išnaudoti įvairias erdves ir daiktus, esančius ne tik ugdymo įstaigoje, bet ir namuose.

Viešai prieinamas skaitmeninis turinys:


Kaip elgtis atsiradus vaikų, kurie neturi galimybės mokytis nuotoliniu būdu iš namų?

Mokykla gali laikinai suteikti mokyklos kompiuterį, planšetę ar telefoną. Taip pat su savivaldybės ar kito steigėjo pagalba galima išsinuomoti ar nupirkti reikiamą įrangą, pasirūpinti internetiniu ryšiu.

Ar mokant nuotoliniu būdu reikia tvarkaraščio?

Reikalingi susitarimai, taisyklės ar tvarka, kur nurodoma, kur, kada, kaip ir  kas vykdoma. Mokymas turėtų būti organizuojamas pagal mokyklos susitarimus, kurie aiškūs ir žinomi tiek mokiniams, tiek jų tėvams, tiek mokytojams. Atsižvelgus į dalyko specifiką, savaitinių pamokų skaičių, mokytojas suplanuos darbą, pateiks užduotis, medžiagą ir konsultuos mokinius, gaus grįžtamą informaciją per mokykloje susitartą ir naudojamą virtualią aplinką, informacinę sistemą ar pan.

Ar visa mokykla turi dirbti su ta pačia aplinka?

Reikia tartis mokykloje ir stengtis racionaliai, apgalvotai naudoti skaitmenines technologijas. Rekomenduotina aptarti savivaldoje, įvertinus įstaigos materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Naudotis ta pačia aplinka būtų sklandžiau.

Ar būtina vesti tiek pamokų, kiek buvo anksčiau?

Šiuo metu mokykla gali priimti ir kitokius sprendimus dėl pamokų skaičiaus per savaitę. Svarbiausia, kad per šiuos metus būtų organizuota tiek pamokų, kiek numatyta minimaliai dalykui mokyti, ir mokiniai įgytų numatytas dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose numatytas pamokų skaičius, skirtas dalykui mokyti per dvejus metus. Mokykla priima sprendimus, kaip šį skaičių paskirsto ugdymo procese pirmaisiais ir antraisiais metais. Savaitinis pamokų skaičius – tik rekomendacinio pobūdžio. Jeigu mokykloje nėra priimta kitokių sprendimų dėl ugdymo organizavimo, pvz., jeigu mokykla neintensyvina ugdymo proceso ir pan., gali laikytis Bendruosiuose ugdymo planuose siūlomo varianto – pamokų skaičiaus per savaitę.

Kiek turi trukti pamoka?

Šiuo metu nuotolinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Ministro 2020 kovo 16 d. patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu“, turint omenyje, kad sąlygos skirtingose mokyklose yra skirtingos, pamokos trukmė neapibrėžiama, jos laikas orientacinis. Svarbu, kad būtų pasiekti mokytojo numatyti ugdymo tikslai.
Mokykla susitaria dėl pamokos trukmės ir jų išdėstymo laike. Trukmė priklauso nuo pamokos scenarijaus, skiriamų užduočių, siekiamų tikslų. Ji gali būti su trumpomis pertraukėlėmis, pvz., mokytojo interaktyvus paaiškinimas, po to mokiniai atlieka pateiktas užduotis ir po jų atlikimo  vėl mokytojo aiškinimas.

Ar visų dalykų reikės mokyti (fizinio ugdymo, technologijų, dailės, muzikos) nuotoliniu būdu?

Siekiant įgyvendinti ugdymo tikslus, mokiniai turi būti mokomi visų ugdymo plane numatytų dalykų. Fizinio ugdymo vaizdo pamokos labai svarbios keičiant ugdymo veiklas, kad mokiniai nesėdėtų tik prie elektroninių įrenginių. Technologijų, dailės, muzikos pamokoms persikėlus iš klasių į namų aplinkas ir jų mokantis kitokiais būdais, nuotolinio ugdymo procesas tampa patrauklesnis, įvairesnis.

X
Prenumerata