Vaiko gerovės filosofija

Tiek žmonių, tiek gyvūnų vaikai mokosi iš pavyzdžių. Gamtoje šios senos taisyklės dar paisoma, o ugdymo naujovių užvaldyti suaugusieji pamiršta, kad tik jie yra mažųjų Žemės gyventojų veidrodis. Jei tėvai, mokytojai ir kiti ugdymui svarbūs asmenys mokės elgtis sąžiningai, teisingai, jaus empatiją, gerumą, dėkingumą, tai ir juos supantiems vaikams šios savybės nebus svetimos.

Velžio gimnazijoje nuo 2012 metų vyksta ir kitokios pamokos, nei įprasta. Šios mokyklos ugdymas glaudžiai persipynęs su įvairiomis prevencinėmis programomis, kurių tikslas – mokyti švietimo bendruomenę socialinių emocinių kompetencijų. Nuo šių metų tokias programas privalo naudoti jau visos Lietuvos mokyklos.

Kuo ypatingas socialinių emocinių kompetencijų ugdymas Velžio gimnazijoje, pasakojo šios švietimo įstaigos psichologas Tomas Plesnevičius.

„Visuomenėje yra labai klaidingas mitas, kad daugiausia ugdome kalbėjimu. Mokslas ir faktai mums sako, kad pirmiausia ugdo pavyzdys. Tik aplinka, kurioje yra brandūs žmonės, kur yra daug pozityvumo, pasitikėjimo savimi ir kitais, savęs priėmimo, empatijos, noro bendradarbiauti, galima ugdyti ir vaikus, skatinti jų ūgtį, asmeninį brandumą. Tai nuolat, nenutrūkstamai ugdoma (arba ne) šeimoje, mokykloje ir kitose bendruomenėse, kuriose būna vaikas“, – sako psichologas.

Pasaulinė praktika, anot jo, teigia, kad kuo glaudesnis suaugusiųjų ir vaikų ryšys, tuo greičiau šie subręsta pagal pavyzdį suaugusiojo, o ne vaiko. Todėl suaugęs žmogus turi būti kuo arčiau vaiko.

Emocijas ugdo net šuns draugija

„Pirmiausia turi būti ugdomos mūsų, suaugusiųjų, tėvų, mokytojų, kurie moka patys su savimi būti atviri, pozityvūs, emocijos. Jei to savo aplinkoje neturi suaugusieji, nesitikėkime ir iš vaikų“, – teigia pašnekovas.

Ypač socialinių emocinių kompetencijų ugdymo praktika aktuali mokytojui ir mokinio tėvams. Su pastaraisiais Velžio gimnazijoje daug kalbama apie mokymą savo pavyzdžiu, organizuojami tėvų susitikimai, skaitomos paskaitos.

Mokytojas pats turi būti įgijęs socialinių kompetencijų ir svajoti jas perduoti savo mokiniui. Savo pašaukimui ištikimi Velžio gimnazijos pedagogai mokosi taikyti ,,Mokymosi bendradarbiaujant strategijas“ ugdymosi procese. Skatina mokinių emocinių kompetencijų tobulėjimą. Vyksta įvairūs socialinių kompetencijų ugdymo projektai, organizuojamos savanorystės veiklos J. Miltinio dramos teatre, gyvūnų prieglaudoje ir kitur. Pamokose ugdomas mokinių bendradarbiavimas, kartais jose pasirodo auksaspalvis retriveris Auksis, kuris klasėje sugeba sukurti dar geresnę atmosferą.

Velžio gimnazija kartu su rajono Švietimo centru ir kitomis rajono mokyklomis įgyvendina įvairius socialiniam emociniam ugdymui skirtus projektus. Lapkričio mėnesį gimnazijoje vyko Prosocialinių vertybių savaitė, kai visa bendruomenė mokėsi empatijos, altruizmo, bendradarbiavimo, gerumo, dėkingumo ir kitų gerų emocijų.

Mokykloje vyksta įvairios stovyklos, užklasinė veikla.

Ugdymas ne tik pamoka

„Administruodami gimnazijos veiklą siekiame kurti pasitikėjimo, bendradarbiavimo kultūrą, tai atspindi mokinių bendravimas. Jei mokytojai bus nusivylę, jaus vidinį nepasitenkinimą, nesuvoks savęs ir savo jausmų, jie negalės paskatinti asmenybės brandos“, – pabrėžė T. Plesnevičius.

Kaip ugdyti socialines emocines kompetencijas, anot jo, yra labai daug programų ir metodikų ir Velžio gimnazija nemažai jų naudoja savo veikloje. Bet, pasak psichologo, nereikia pamiršti ir kitų įprastų būdų – gimnazijos renginių, švenčių, paramos akcijų, ekskursijų, išvykų. Visa tai esą neformali veikla, kurioje mokiniai gali atskleisti ne vien savo akademinius pasiekimus, bet ir socialinius gebėjimus.

„Pagalba kitam, aktyvus bendravimas, savo nuomonės išsakymas, netgi ir elementarus žvilgsnio kontaktas ar pasisveikinimo gestas, prisilietimas daug labiau tikėtinas neformalioje aplinkoje. Tik labai svarbu, kad čia būtų ir suaugusieji, galintys parodyti gyvą pavyzdį, nes jauni žmonės dar dažnai nelabai moka palaikyti santykius“, – pabrėžė gimnazijos atstovas.

Vaikai vaikų nemoko

Paklaustas, kuo minėtas ugdymas svarbus šiuo laikmečiu, pašnekovas patikino, kad socialinės emocinės kompetencijos visais laikais buvo brandžios asmenybės bruožas. Tik padėdami vienas kitam, sutardami žmonės galėjo išlikti ir atsilaikyti prieš sunkumus.

„Be abejonės, laikmečiai ir kartos keičiasi, dabar daug kalbama apie Z kartą. Mes pastebime, kad suaugusieji nebeįleidžiami į vaikų pasaulį, ir tai nebūtinai susiję su paauglyste. Galite suprasti, kas nutinka, kai apie save dar daug ko nežinantys bendraamžiai ugdo vienas kitą“, – nuogąstauja T. Plesnevičius.

Pašnekovo nuomone, labai svarbu nepasiduoti idėjai, kad būdami su bendraamžiais vaikai vaikams geriausiai gali padėti. Taip galbūt paprasčiau tėvams, persiskirsto jų dėmesio poreikis, bet taip labai lengva netekti ryšio su vaiku ir atiduoti jį bendraamžiams, kurie tik labai retais atvejais paskatina vienas kito brandą.

Todėl psichologas dar kartą pabrėžė, kad geriausias vaiko mokytojas suaugęs asmuo. Nors ir jo emocinis pasaulis šiais laikais pilnas iššūkių. Įvairūs pokyčiai ir pertvarkos (nevertinant, jos geros ar blogos) įneša netvarkos į suaugusiųjų žmonių galvas, o tai, be abejonės, persiduoda ir mūsų jaunimui.
Tinkamos ugdymo priemonės Velžio gimnazijoje jau duoda gerų vaisių kryptingo mokinių socialinių emocinių kompetencijų mokymo srityje. Mokytojai mato tikrai aktyvius, norinčius veikti jaunus žmones, kurie kuria vedami idėjos, skatindami vienas kitą leisti laisvalaikį įdomiai, kūrybingai ir be galo draugiškai. Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos vaikų ir jaunimo centru.

Teksto autorė Ingrida NAGROCKIENĖ
 Panevėžio dienraštis Sekundė

X
Prenumerata