Storžievis, stačiokas, nediplomatiškas, nelankstus, kategoriškas – tokiais epitetais neretai apibūdinami žmonės, drįstantys išdėstyti argumentuotas savo įžvalgas, kurios dažnai prieštarauja masinei nuomonei. Į tokius darbuotojus šnairuoja kolegos, dažnai užsitraukiama vadovo rūstybė, o šeimos nariai nuolatos grūmoja pamokančiu pirštu ir persekioja moralizuojančiu žvilgsniu. Natūraliai kyla klausimas, ar tikrai kritinis mąstymas vertingas verslui?
Inovatyviam ir sėkmingui verslui – vienareikšmiškai taip. Juk idėjos, kurias siekiama įgyvendinti versle, privalo būti apsvarstytos, o išsikeltos prielaidos pagrįstos, siekiant sumažinti potencialias rizikas naujose rinkose, pritraukti investuotojus, susirasti partnerių, įgyvendinti suplanuotus finansinius tikslus, įveikti nenumatytus iššūkius ir t.t. Kitaip tariant, aiškiai ir kritiškai mąstantis, gilias įžvalgas darantis, abejojantis senųjų mechanizmų veikimo optimalumu ir naujas strategijas kuriantis žmogus – pažangios ir pelningos, ekonominiais santykiais paremtos veiklos garantas.
Pichologas M. Litvakas teigė, kad „jei vaikai visuomet klausytų savo tėvų, mes su jumis dar ir dabar gyventume olose.“ Ši metafora puikiai atspindi ir progresyvaus verslo idėją – jei ne kritiškai mąstantys, žingeidūs žmonės, tikriausiai kad ir dabar skrydžiai asocijuotųsi tik su Ikaro mėginimu pasiekti saulę.
Strateginis mąstymas, abejonės, nepatogių klausimų kėlimas, faktų, grindžiančių nuomonę, ieškojimas, kitoks požiūris į mus supančią aplinką – kritinės minties išdava. „Aš geriau rizikuosiu realizuodamas savo idėjas, nei kursiu esamą produktą“ – taip teigė S. Jobsas – XXI a. genijus, padaręs revoliuciją technologijų srityje.
Verslumui reikia ne tik faktų, bet ir vizijos bei praktinių įgūdžių pastarajai realizuoti. Kritiškas ir pozityvus mąstymas, nebijojimas rizikuoti, mokymasis iš savo klaidų ir ėjimas toliau – gebėjimai, kuriuos galima ugdyti neformaliojo švietimo pagalba. Juk sėkmingai karjerai, verslui ir laimingam gyvenimui vien tik išlaikyti egzaminus neužtenka.