Straipsniai

Ilja Laursas: kokių pokyčių iš švietimo reikalauja XXI a ?

Pastaraisiais dešimtmečiais radikaliai pasikeitus ir žmonių kasdieniniam gyvenimui, ir verslui,  švietimas liko nepakitęs. Švietimo įstaigose šiandien, kaip ir prieš 200 metų, vis dar vyrauja didaktiniai mokymo metodai, hierarchiniai santykiai. Kokių pokyčių šiandieniniam švietimui, kad jis atitiktų visuomenės lūkesčius?

Kaip užauginti laimingą vaiką?

Dauguma tėvų nori matyti savo vaikus laimingus. Viliasi, kad jiems pakaks skiriamos meilės ir šilumos. Tikisi, kad mažieji gebės išsikelti tikslus ir jų siekti. Laukia, kada vaikai patirs sėkmę. Kitaip tariant, linki savo vaikams laimės. Ar tėvai gali įtakoti vaikų pasitenkinimą gyvenimu? Ir kaip tai padaryti tinkamai?

Ką daryti, kad klaidos vaikus įkvėptų, o ne įkalintų?

Ką daryti, kad baimė suklysti nesumenkintų vaikų užsidegimo veikti, noro imtis iniciatyvos? Keletas patarimų ugdytojams, kaip užsiėmimų ar pamokų metu paskatinti vaikus veikti, rizikuoti, kurti.

Kaip padėti moksleiviams pasiruošti nežinomybei?

Šiandieniniai moksleiviai neišvengiamai turės spręsti žemynų ribas peržengiančias problemas. Kaip mes galime jiems padėti?

Vaikų popamokinė veikla – tiesiausias kelias saviraiškai. Kaip nesuklysti?

Bendrojo ugdymo mokyklose yra svarbu žinios, bendrieji lavinami dalykai, o kaip saviraiška? Kiek daug dėmesio skiriama saviraiškai, kuri motyvuotų, skatintų pasitikėjimą savimi, keltų savivertę? Atsakymo toli ieškoti nereikia – nedaug. Viena iš išeičių – popamokinė veikla.

Kaip įžiebti pilietiškumą vietovėse, kur didžiąją dalį gyventojų sudaro ne lietuviai?

Lietuva maža, tačiau kontrastų čia netrūksta. Vos keliasdešimt kilometrų nuo sostinės yra vietovių, kur dažnas neskaito, nekalba, nesupranta lietuviškai, neturi nei noro, nei galimybių sekti Lietuvos naujienų, o dalis vyresniosios kartos, gimusių ne Lietuvoje, jaučiasi, tarsi gyventų čia laikinai ir svajoja kada nors grįžti į gimtąją šalį.

Pedagogės patarimai, kaip išsirinkti vaiko asmenybę atskleidžiančią stovyklą

Daugelis tėvų kasmet suka galvas, kaip vaikų vasaros atostogas paversti įspūdingomis. Patys pasirūpinti vaikų patyrimais jie gali tik savo atostogų metu, likusius vasaros mėnesius vaikais rūpinasi gatvė, internetas ar vasaros stovyklos.

Kodėl svarbu ugdyti mokinių emocinį intelektą ir kaip tai daryti?

Emocinė ir fizinė žmogaus sveikata neabejotinai susijusios. Neigiamos emocijos dažnai iššaukia fizinius negalavimus, o jausdami skausmą retai kada jaučiamės laimingi.  Vakarų pasaulyje vis didesnis dėmesys skiriamas vaiko emocinio intelekto lavinimui.  Kas yra emocinis intelektas ir kodėl svarbu  jį lavinti?

Kodėl reikia ugdyti emocinį vaikų intelektą?

Ar pastebėjote, kad ne vienas buvęs nepažangus bendraklasis gyvenime pasiekė kur kas daugiau nei kai kurie gerai mokęsi mokiniai? Kodėl taip nutiko ir kuo čią dėtas emocinits intelektas?

Kodėl svarbu ugdyti bendradarbiavimo įgūdžius?

Bendradarbiavimas – tai svarbus gebėjimas, atveriantis galimybes efektyviai siekti savo tikslų, mokytis iš kitų, nepasimesti sudėtingose situacijose, įgyvendinti įvairius sumanymus. Kaip to išmokyti vaikus?

X
Prenumerata